Mokslas pripažįsta maldos jėgą (3)

Paulius rašo: „Nieku per daug nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu [Susirūpinimo ir nerimo žodžius paverskite maldos žodžiais. Išsakykite Dievui, dėl ko jaudinatės.] su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui. Ir Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje“ (Filipiečiams 4, 6–7, papildyta MSG). Dar kelios mintys apie maldos paveikumą:

1) Saskačevano universiteto mokslininkai Kanadoje nustatė, kad kai malda ir religinės praktikos žmonėms yra reikšmingos, svarbios, jų patiriamo streso lygis būna mažesnis, kur kas rečiau kamuoja nerimas.

2) Teksaso universiteto JAV mokslininkai nustatė, kad žmonės, kurie reguliariai lankosi bažnyčioje, daugiau dėmesio skiria savo sveikatai: reguliariai ją tikrinasi, geria vitaminus, mažiau vartoja alkoholio ir tabako. Jie taip pat dažniau mankštinasi ir skiria pakankamai laiko miegui, dėl to gyvena ilgiau ir sveikiau. Biblijoje rašoma, kad kūnas yra Šventosios Dvasios namai. Jis nepriklauso tau, tu nesi tikrasis jo savininkas (žr. 1 Korintiečiams 6, 19). Privalai gerbti savo kūną ir gerai juo rūpintis.

3) Žurnale Research on Aging apie senėjimą buvo išspausdinti trijų garsių universitetų tyrimų rezultatai, kurie atskleidė, kad žmonės, besilaikantys prasmingų religinių įsitikinimų ir jais besivadovaujantys gyvenime, rečiau serga širdies ligomis. Esmė ta, kad religinius įsitikinimus praktikuojančių žmonių kraujo spaudimas normalesnis, todėl jie sveikesni, jų taip labai nepaveikia įtampa.

Svarbu paminėti, kad visi šie duomenys buvo spausdinami pasaulietiniuose, nereliginių institucijų leidiniuose. O mes galime pasidžiaugti, kad kasdienė malda sustiprina ir labai praturtina kasdienį mūsų gyvenimą.

P.S. Kiti skaitiniai tema: malda.