Mūsų laukia didysis giminės susitikimas

Filme „Dangus tikrai yra“ vaizduojama, kad Coltonui Burpo buvo vos ketveri, kai jam buvo atlikta apendektomija. Paskui kelis mėnesius jis pasakojo apsilankęs danguje. Vaikas tiksliai nusakė, ką veikė tėvai, kol jam buvo atliekama operacija, pasakojo apie žmones, kuriuos sutiko danguje – tuos, kurių žemėje nė karto nebuvo sutikęs arba jam apie juos išvis nebuvo nė užsiminta. Savo mamai Coltonas pasakė: „Vienas vaikutis mirė tavo pilvelyje, tiesa?“ Tėvai niekada jam nebuvo užsiminę apie patirtą persileidimą, nes tokio amžiaus vaikui tą tiesiog būtų buvę per sunku suvokti. Mama paklausė: „O kas tau sakė, kad vienas vaikutis mirė mano pilvelyje?“ Sūnus atsakė: „Ji pati man pasakė, mamyte, – ir pridūrė. – Jai ten gerai. Ją priglaudė Dievas.“ Mama pasitikslino: „Norėjai pasakyti, ją priglaudė Jėzus?“ „Ne, mamyte. Jo tėvelis tą padarė!“ Vaikas dar prisiminė: „Beje, ji neturi vardo. Jūs nedavėte jai vardo.“ O prieš nueidamas žaisti Coltonas tarstelėjo: „Ji pasakė, kad laukia nesulaukia, kada judu su tėveliu atkeliausite į dangų.“

Ar gali įsivaizduoti, kad kas nors danguje šią akimirką tą patį sako apie tave? Laukia dienos, kai aplink Dievą susitiks visa Jo šeima, visa plati giminė. Ar mes neturėtume apie tai kalbėti? Juk Biblija tvirtina, kad išauš tokia diena, kai susibursime pas Viešpatį, ir ragina mus: Todėl guoskite vieni kitus šitais žodžiais.

P.S. Kiti skaitiniai tema: šeima ir tėvystė.