Mūsų maldos (1)

Laikui bėgant avys išmoksta atpažinti savo piemens balsą ir pasitikėti juo visame kame. Kaip ir tu panašiai galėtum išmokti atpažinti Dievo, savo gerojo ganytojo, balsą? Pateiksiu keletą gairių:

1) Atiduok Dievui pirmąsias ryto mintis. Kol galva dar ant pagalvės ir akys dar nė neatmerktos, atiduok Dievui pirmąsias savo naujos dienos akimirkas. Pasakyk: „Dėkoju Tau už gerą nakties poilsį. Šiandien priklausau Tau.“ K. Ljuisas rašo: „Akimirką, kai vos tik nubundi ryte <...> visi tos dienos tavo troškimai ir viltys puola ant tavęs tarsi kokie laukiniai žvėrys. Pirmoji tavo užduotis kiekvieną rytą gali būti suvaryti tuos žvėriukus į vietas. Įsiklausyk į tą kitą balsą, priimk tą kitą požiūrį, leisk tam kitam, didesniam, stipresniam ir ramesniam gyvenimui plūsti į tave…“

2) Atiduok Dievui savo laukimo mintis. Ilgą laiką kartu nugyvenusių sutuoktinių pora jau yra išmokusi branginti tylą, nepertraukiamą nuolatinio kalbėjimo. Pakanka vien būti kartu. Pamėgink pabūti tyloje su Dievu. Biblija ragina: „Liaukitės [nurimkite] ir žinokite, jog Aš esu Dievas!“ (Psalmynas 46, 10, K. B.). Dievo buvimą, Jo artumą pajausti gali ramiai būdamas Jo akivaizdoje. Jėzus meldėsi tokiais žodžiais: „[…] tegul visi bus viena! Kaip tu, Tėve, manyje ir aš tavyje, tegul ir jie bus viena mumyse, kad pasaulis įtikėtų, jog tu esi mane siuntęs…“ (Jono 17, 21). Kada ryškiausiai jauti, kad Kristus iš tiesų gyvena tavyje, kaip ir buvo žadėjęs? Ar dažnai sąmoningai kvieti Jį įsikurti ir pasilikti tavo širdyje? Ar puoselėji savo santykius su Viešpačiu? Ar rūpiniesi, kad tavo vidinis ryšys su Juo būtų stiprus?

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Pradėk kiekvieną rytą atsiduodamas Dievui ir leisdamas Jo ramybei apimti tavo mintis. Pasakyk Jam tokią (ar panašią) paprastą maldą dar prieš užplūstant visoms dienos mintims ir rūpesčiams: „Dėkoju Tau už gerą nakties poilsį. Šiandien priklausau Tau.“

P.S. Galbūt jus sudomins: malda.