Namai namučiai

Žinau, kad kai kuriems iš mūsų Dievo meilė neatrodo labai tikroviška. Taip gali būti dėl to, kad savo namais jie laiko šią žemę, gyvenimas joje jiems yra viskas. Kai taip nutinka, neretai leidžiamės apimami rūpesčių ir nerimastavimo. Tačiau tikro džiaugsmo žemiškasis gyvenimas suteikia tik tuomet, kai apmąstome ir pradedame suprasti, kas mūsų laukia dangiškuose namuose. Kai supranti, kur tavo tikrieji namai, tampa labai aišku, kad mirtis – ne pabaiga, o tik perėjimas. Juk po mirties tikintysis akimirksniu atsiduria Dievo akivaizdoje. Greičiausiai nespėsi nė susivokti, kad mirei. Žmogus neturi galiojimo laiko, kuris gali pasibaigti. Jis tiesiog pereina iš šio gyvenimo į kitą, į Viešpaties namus, kuriuose pasiliks per amžius. Daugumos mūsų neištiks staigi mirtis nuo širdies smūgio, insulto ar avarijos. Dauguma mirimą patirsime kaip lėtą, laipsnišką procesą. Mūsų kūnas laikui bėgant sens ir dėvėsis it rūbas. Jausime, kai priartės paskutinioji valanda ir lauksime, kada Viešpats leis pereiti iš vieno gyvenimo į kitą. Šios ašarų pakalnės vargai netgi sustiprins mūsų norą iškeliauti, dangus atrodys itin patrauklus. Galbūt šmėstelės mintis: „Norėčiau, kad Dievas pasiimtų mane greičiau. Noriu namo.“ Ką gali žinoti, galbūt Dievas netgi duos akies krašteliu pamatyti mūsų laukiančią šlovę ir plačiai rankas atvėrusį Gelbėtoją. Pamatęs Jo glėbį, norėsi kuo greičiau ištrūkti ir atsidurti anapus. Tada galėsi kalbėti kaip Dovydas, kuris sakė: „O aš, būdamas doras, matysiu tavo veidą ir pabudęs būsiu laimingas dėl tavo Artumo“ (Psalmynas 17, 15). Dangiški namai namučiai laukia!

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Kaip keistųsi tavo kasdieniai sprendimai ir prioritetai, jei tikrai giliai tikėtum, kad dangus - tavo tikrieji ir amžinieji namai?
2. Ar yra konkrečių dalykų ar situacijų tavo gyvenime, kurie rodo, kad šią žemę laikai savo tikraisiais namais labiau, nei dangų?
3. Šią savaitę pasirink vieną rūpestį ar nerimą, kuris tave slegia, ir kiekvieną kartą jį pajutęs primink sau: „Mano namai – ne čia, aš keliauju namo pas Tėvą.“ Kaip tai keičia tavo požiūrį į tą problemą?
4. Pagalvok apie vieną konkretų santykį ar situaciją, kurioje galėtum šią savaitę gyventi labiau su „dangiškojo piliečio“ požiūriu - su didesniu dosnumu, atleidimu ar meilės troškimu. Ką padarysi konkrečiai?

Baigiamoji mintis

Kai Dovydas kalbėjo apie gyvenimą „Viešpaties Namuose“, jis kalbėjo ne tik apie ateitį, bet ir apie dabartinę tikrovę - gyventi Dievo artumoje jau čia ir dabar, leisti Jam formuoti mūsų širdį ir prioritetus. Kelionė namo prasideda ne mirties akimirką, o kiekvieną dieną, kai renkamės gyventi kaip tie, kurie žino, kokia yra jų tikroji tapatybė ir paskirtis.

P.S. Galbūt jus sudomins: santykiai ir santuoka.