Naujas žvilgsnis į senus dalykus

Kai angelas aplankė Mariją, pirmiausia jai pasakė: „Nenusigąsk, Dievas nusprendė gausiai palaiminti tave“ (Luko 1, 30, TLB). Derėtų pasakyti, kad, kalbai pakrypus apie ėjimą tiesiai pas Dievą, daugelyje religijų pabrėžiama baimė. Autorius Filipas Jancis rašo: „Žinoma, daugeliui žydų Dievo garbinimas asocijavosi su baime. [...] Žmogui, „palaimintam“ tiesioginiu, betarpišku susitikimu su Dievu, šis nutikimas galėdavo baigtis įvairiai: nudegimu, švytėjimu, o kartais – kaip, pavyzdžiui, Jokūbo atveju – fiziniu skausmu. [...] Ir štai tokioje tautoje, kuri savo Dievui šventykloje buvo atitvėrusi švenčiausią vietą ir iš pagarbos Jam net netardavo Jo vardo, Viešpats paruošė staigmeną pasirodydamas kaip kūdikis ėdžiose. Jėzuje Dievas atrado būdą apsireikšti žmonėms taip, kad jie neišsigąstų [...]. Naujoji Sandora [...] neakcentuoja Dievą ir žmoniją skiriančios prarajos, o veikiau nutiesia per ją tiltą [...]. Apie įsikūnijimą giliau susimąsčiau prižiūrėdamas savo sūriavandenių žuvų akvariumą. Turėdamas omeny įdėtas pastangas ir paaukotą laiką, galėjau pamanyti, kad žuvys mažų mažiausiai galėtų būti man dėkingos ir kaip nors tą dėkingumą parodyti. Bet kur tau! Kaskart man palinkus prie akvariumo jos nerdavo į gilumą slėptis [...]. Joms aš buvau dievybė [...], per didelė suvokti. Mano veiksmai joms buvo neperprantami. Mano gailestingumo darbus jos matė kaip žiaurumą, mano pastangas gydyti – kaip sunaikinimą. Norėdamas pakeisti jų sampratą ir požiūrį [...] turėčiau pats tapti žuvimi ir prabilti į jas joms suprantama kalba. Žmogus, virtęs žuvimi, yra niekas, lyginant su Dievu, kuris tampa kūdikiu. Tačiau kaip tik tai įvyko Betliejuje. Dievas, kuris sukūrė materiją, apsireiškė materijos forma. Čia kažkas panašaus, kaip dailininkas virstų dažų potėpiu drobėje ar pjesės autorius – vienu iš savo sukurtų personažų. Tik štai Dievas parašė istoriją pasitelkdamas tikrus veikėjus ir tikruose gyvenimo puslapiuose. Žodis tikrai tapo kūnu.“

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Ar dažniau pagauni save galvojantį apie Dievą kaip apie tolimą ir bauginančią jėgą, ar kaip apie Asmenį, kuris tapo tokiu pažeidžiamu, kaip kūdikis, kad tik būtų arti tavęs?
2. Kaip autoriaus pavyzdys apie akvariumą keičia tavo požiūrį į gyvenimo sunkumus - galbūt tai, kas atrodo kaip „žiaurumas“ ar „griovimas“, iš tikrųjų yra Dievo bandymas tave išgelbėti ar pagydyti?
3. Šiandien melsdamasis sąmoningai atsisakyk formalių frazių ir baimės; pasikalbėk su Jėzumi taip atvirai ir paprastai, lyg kalbėtumeisi su žmogumi, kuris tave supranta iš pusės žodžio.
4. Prisimink situaciją, kai jauteisi mažas ar nesuprastas, ir padėkok Dievui, kad Jis pats tapo „mažas“, jog šiandien galėtų būti tavo pusėje ir tave puikiai suprastų.

Baigiamoji mintis

Dievas ne tik sukūrė tave, bet ir pasirinko tapti vienu iš mūsų, kad Jėzuje pamatytum ne bauginantį Valdovą, o brolį ir Gelbėtoją - Jis jau žengė didžiausią žingsnį link tavęs, tad nebijok žengti žingsnio link Jo.

P.S. Galbūt jus sudomins: baimė ir nerimas.