Neabejok Dievo Žodžiu

Tu gali abejoti savo gebėjimais, bet niekada neabejok Dievo gebėjimais ar Jo pažadais ir noru juos ištesėti. Štai psalmininkas rašo: „[...] Tu išaukštinai savo žodį labiau negu visą savo vardą“ (Psalmynas 138, 2; K. Burbulio vert.). Vienintelis dalykas, kurį Dievas šiame pasaulyje iškelia aukščiau savo vardo, yra Jo Žodis. Pripildyk kasdien juo savo mintis, kalbėk jį diena iš dienos ir neabejok juo. Abejonė neretai kyla iš mūsų polinkio save vaizduoti kaip labai pasitikinčius savimi. O pasitikėjimas savimi – tai konceptas, kurį įkyriai perša ir kuriuo spekuliuoja pasaulis. Jis skatina kliautis savo įgūdžiais ir gebėjimais. Bet Biblijoje skaitome: „Kas pasitiki savo protu, tas kvailys...“ (Patarlių 28, 26). Pačiame Šventojo Rašto viduryje randame tokią eilutę: „Geriau ieškoti pagalbos pas VIEŠPATĮ, negu pasitikėti žmonėmis“ (Psalmynas 118, 8). Leisk savo pasitikėjimui suktis aplink Dievą, o ne apie save ar kokį kitą žmogų. Ar vis dar abejoji savimi ir savo verte? Ar kvestionuoji savo gebėjimus vienoje ar kitoje srityje? O gal dvejoji, ar pavyks užmegzti ir palaikyti sveikus santykius? Nors jau buvo pragyvenęs su Jėzumi beveik trejus metus ir girdėjęs Jo pažadą prisikelti į numirusių, Tomas vis tiek sakė: „Jeigu aš nepamatysiu jo rankose vinių žaizdų ir neįbesiu piršto į vinių žaizdą, ir jeigu neįkišiu rankos į jo šoną, netikėsiu“ (Žr. Jono 20, 25). Ar Jėzus nusisuko nuo Tomo dėl to, kad tas abejojo? Ne, atviros, abejojančios širdies Jis niekada neatstums! Jėzus Tomui pasirodė asmeniškai ir išsklaidė jo dvejones. Kai skaitysi Jo Žodį ir ieškosi Jo veido, Jis išsklaidys tavo nuogąstavimus ir numaldys nerimastavimą. Kai nustoji gyventi jutimų pasaulyje ir išmoksti „gyventi tikėjimu“, abejonės pradeda nykti (žr. 2 Korintiečiams 5, 7).

P.S. Galbūt jus sudomins: tikėjimas.