Neatskleisto potencialo klodai

Ar tau kada nors yra tekę matyti, kaip prie traukinio prikabinami papildomi vagonai? Traukinys pirmiausia nukreipiamas į kelią, kur jau laukia vagonai. Tada juos prikabina prie visos vilkstinės, ir traukinys gali važiuoti numatytu maršrutu. Panašiai yra ir su žmonėmis: jeigu nori jiems padėti, turi persirikiuoti, atsidurti tame pačiame kelyje, atrasti ryšį, kad kartu judėtumėte pirmyn. Čia privalu laikytis poros svarbių taisyklių:

1) Nė vieno nepriimk kaip savaime suprantamo. Buvęs JAV Atstovų rūmų pirmininkas T. O’Neillas pasakojo, kaip per rinkimus viena senyva jo kaimynė tarė jam: „Šiandien balsavau už tave, vaikeli, nors manęs to ir neprašei.“ Nustebęs vyriškis atsakė: „Bet aš juk pažįstu jus visą gyvenimą, ponia O’Brien. Išnešdavau jums šiukšles, nupjaudavau veją. Nemaniau, kad turiu prašyti.“ Į tai senutė motinišku tonu atsiliepė: „Vis vien malonu, kai tavęs paprašo.“

2) Tikėk, kad kiekvienas turi dar daug neatskleisto potencialo. Motina Teresė yra pasakiusi: „Mums visai nereikia būti nepaprastiems. Aš galiu atlikti tai, ko nemoki tu. Tu gali atlikti tai, ko nemoku aš. Kartu galime kalnus nuversti.“ Galbūt kiekvienam tu ir nepadėsi, užtat gali padėti bent kam nors. Apaštalas Andriejus labiausiai pagarsėjo tuo, kad supažindino su Jėzumi savo brolį Petrą, kuris galiausiai pas Viešpatį atvedė didžiules minias. Naujojoje Jeruzalėje virš dvylikos miesto vardų švies visų dvylikos apaštalų vardai (žr. Apreiškimo 21, 14), tarp kurių neabejotinai bus ir Andriejaus vardas. Jis tikėjo, kad kiekviename slypi dar neatrasti klodai potencialo, atsiskleidžiančio pažinus Jėzų.