Nebijok eiti

Kai Dievas liepia kur nors eiti, primink sau, kad Jis jau žino kiekvieną tavo ateities smulkmeną. Prieš daugelį amžių, kai žemėlapių kūrėjai ant pergamento nubraižydavo visą žinomą pasaulį ir dar likdavo vietos, pakraštyje jie nupiešdavo slibiną. Tai būdavo ženklas keliautojams, kad įeidami arba įplaukdami į nepažįstamą teritoriją jie rizikuoja. Tačiau būdavo ir nemažai tų, kurie slibiną žemėlapio pakraštyje matydavo ne kaip įspėjimo ženklą, o kaip pranašystę, naujų dalykų pažadą. Vienus sulaikydavo baimė ir jie neatrasdavo nei naujų žemių, nei naujų tautų. Kiti, labiau nuotykių ieškotojai, slibiną matydavo kaip neišnaudotų galimybių simbolį ir vartus į naujus pasaulius, kuriuos verta patyrinėti.

Visi mes turime vidinį žemėlapį, kurio informacija kasdien vadovaujamės tvarkydami įvairius reikalus. Kaip ir senoviniai žemėlapiai, šis mūsų vidinis žemėlapis turi pakraščius, pilnus slibinų arba baimių. Mes bijome nesėkmės, atmetimo, pajuokos, kad neturėsime pakankamai arba kad per daug prarasime. Jei šiandien taip jautiesi, perskaityk žodžius, kuriuos Dievas kalbėjo savo tautai, kai ji stovėjo prie Pažadėtosios Žemės, nežinodama, kas jos laukia ten įžengus: „Pats VIEŠPATS eina pirma tavęs.“

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Kokie „slibinai“ (baimės) šiuo metu slepiasi tavo gyvenimo žemėlapio pakraščiuose? Kaip jie trukdo tau žengti pirmyn?
2. Prisimink atvejį, kai drąsiai žengei į nežinomybę ir patyrei, kad Dievas jau buvo paruošęs tau kelią. Kaip tai sustiprina tavo tikėjimą dabar?
3. Surask ramią vietą, užsimerk ir įsivaizduok, kaip Dievas eina pirma tavęs į situaciją, kurios bijai. Užrašyk, ką pajautei.

Baigiamoji mintis

Kai stovi prie savo baimių ribos, prisimink, kad tame kelyje nesi pirmas keliautojas. Dievas jau nuėjo pirma tavęs, ištyrinėjo teritoriją ir paruošė kelią. Tavo „slibinai“ gali būti ne grėsmės ženklai, o nuorodos į didžiausius tavo gyvenimo nuotykius ir atradimus.

P.S. Kiti skaitiniai tema: baimė ir nerimas.