Nebūk „blogas pranašas“ ir melagienų skleidėjas

Izraelitai leidosi nugesinami melagienų, todėl sudvejojo Dievo pažadu, atsisakė savo svajonės. Galiausiai jie išmirė dykumoje. Ironiška tai, kad iki Pažadėtosios Žemės buvo likę vos kelios dienos kelio. Kaip tai nutiko? Keturiasdešimt dienų praleidę Kanaane (krašte, kuris buvo toks derlingas, kad vieną vynuogių kekę nešdavo du vyrai), dešimt iš dvylikos žvalgų sugrįžę kalbėjo: „Mes nepajėgsime tų žmonių pulti, nes jie už mus stipresni.“ Taigi jie primelavo izraelitams apie kraštą, kurį buvo išžvalgę...“ (Skaičių 13, 31–32). Ar norėtum sužinoti, kaip Dievas reagavo į melagienų skleidimą ir tautos ūpo gesinimą? Biblijoje skaitome: „Taigi vyrai, kuriuos Mozė buvo pasiuntęs išžvalgyti krašto ir kurie, meluodami apie kraštą, padarė, kad visa bendrija murmėtų prieš jį, tie vyrai, kurie paskleidė melus apie kraštą, mirė nuo maro VIEŠPATIES akivaizdoje. Tik Nūno sūnus Jozuė ir Jefunės sūnus Kalebas išliko gyvi iš tų, kurie ėjo išžvalgyti krašto“ (Skaičių 14, 36–38). Ką galėtum pasakyti apie save? Ar, kitiems atsidūrus sunkioje padėtyje, ateini kaip blogas pranašas ir garsiai abejoji, kad jie nesugebės išsikapstyti? Ar įstengi išklausyti kitą, nekaišiodamas ryžtą pakertančių ir neviltį varančių pastabų? Net jei nesugebi įsivaizduoti kito žmogaus svajonių, bent jau tikėjimu stok greta ir palaikyk jį, melsdamas Dievo valios jo gyvenime. Prisimink visus tuos, kas kada nors yra padrąsinę ir įkvėpę tave! Pasaulyje, kamuojamame blogų dalykų, prastų naujienų ir visokiausių melagienų, kiekvienam retkarčiais reikia padrąsinimo! Sąmoningai apsispręsk kalbėti nuoširdžius palaikymo, padrąsinimo ir įkvėpimo žodžius aplinkiniams. O susidūręs su nugesinančiu murmekliu, nesiduok jo išmušamas iš vėžių. Sau ir jam primink, kad Dievas „gali padaryti nepalyginti daugiau, negu mes prašome ar išmanome“ (Efeziečiams 3, 20). O taip, Jis iš tiesų gali!