Nebūk teisuolis savo akyse

Biblijoje skaitome: „Du žmonės atėjo į šventyklą melstis. Vienas buvo fariziejus, o kitas muitininkas. Fariziejus atsistojęs sau vienas taip meldėsi: ‘Dėkoju tau, Dieve, kad nesu toks, kaip kiti žmonės – plėšikai, sukčiai, svetimautojai – arba va kaip šis muitininkas. Aš pasninkauju du kartus per savaitę, atiduodu dešimtinę nuo visko, ką įsigyju.’ O muitininkas stovėjo atokiai ir nedrįso nė akių pakelti į dangų, tik mušėsi į krūtinę, maldaudamas: ‘Dieve, būk gailestingas man nusidėjėliui!’ Sakau jums: šitas nuėjo į namus nuteisintas, ne anas. Kiekvienas, kuris save aukština, bus pažemintas, o kuris save žemina, bus išaukštintas“ (Luko 18, 10-14).

Šis pasakojimas moko, kad Dievas pakantesnis nuoširdžiam nusidėjėliui negu teisuoliškam krikščioniui. Sveikindamas save už nepadarytas nuodėmes (sukčiavimą, svetimavimą ir pan.), fariziejus iš tikrųjų buvo kaltas dėl dvasinės puikybės nuodėmės. Koks geras elgesys šiandien tau yra puikybės šaltinis ir verčia tave riesti nosį prieš kitus? Ar kitus vertini pagal savo darbus? Vienintelis darbas, darantis mus priimtinus Dievo akivaizdoje, yra Kristaus žygdarbis ant kryžiaus: „Tą [Kristų], kuris nepažino nuodėmės, jis dėl mūsų pavertė nuodėme, kad mes jame taptume Dievo teisumu“ (2 Korintiečiams 5, 21). Mus gelbsti ne mūsų pačių teisuoliškumas, kylantis iš mūsų gerų darbų, o Kristaus teikiamas teisumas, kurio neįmanoma užsidirbti ar kaip nors kitaip pelnyti. Todėl verčiau nevaizduok didelio teisuolio!

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Už kokius savo gerus darbus ar elgesį esi šiandien linkęs girtis ir jaustis pranašesnis už kitus? Kokiose situacijose pastebėjai save galvojantį: „bent aš ne toks kaip...“?
2. Kaip dažnai vertini kitus žmones per savo „pasiekimų“ prizmę, užuot pažvelgęs į juos Dievo akimis - kaip į mylimus vaikus, kuriems reikia gailestingumo, o ne pasmerkimo?
3. Ką praktiškai šią savaitę galėtum padaryti, kad nuolankiai primintum sau: „Aš išgelbėtas ne dėl savo gerų darbų, o dėl Kristaus malonės“? Gal galėtum pradėti dieną malda, pripažįstančia savo priklausomybę nuo Dievo?
4. Pasirink vieną žmogų, kurį esi linkęs vertinti ar žeminti, ir šią savaitę sąmoningai pasimelsk už jį, prašydamas Dievo padėti tau matyti jame ne trūkumus, o Kristaus atpirktą sielą.

Baigiamoji mintis

Tikrasis krikščioniškas gyvenimas prasideda ne nuo puikavimosi savo teisumu, o nuo nuolankaus pripažinimo: „Dieve, būk gailestingas man nusidėjėliui.“ Kai suvoki, kad Dievo akivaizdoje stovi ne dėl savo nuopelnų, bet dėl Kristaus malonės, tada ir kitus pradedi matyti ne per savo „gerų darbų“ prizmę, o per Dievo gailestingumo širdį. Šiandien nebūk fariziejus - būk nuoširdus muitininkas, kuris drąsiai priima dovanotą teisumą ir dalijasi ta pačia malone su kitais.

P.S. Galbūt jus sudomins: malda.