Nebūtina gyventi nežinioje (2)

Visuomet stenkis daryti šiuos du dalykus:

1) Prieš nuspręsdamas, kas konkrečiai yra Dievo valia tau, Dievo žodį pripažink kaip galutinį ir aukščiausią autoritetą (žr. Izaijo 8, 20). Biblija labai aiškiai kalba svarbiausiais gyvenimo ir būties klausimais. Jei pamokymų ar patarimų šaltinis nesutinka su Šventojo Rašto tiesa, jis yra klaidinantis. Tau nebūtinas teologijos mokslo laipsnis. Prieš išklausydamas kitų žmonių nuomonių, leisk Dievui prabilti tau per savo žodį. Jo žodis aiškus. Pavyzdžiui, jis skelbia: „Nevogsite…“ (Kunigų 19, 11). Vadinasi, Dievui vogimas nepriimtinas. Panašiai nepriimtinas dalykas yra ir, tarkim, nesantuokinis meilės romanas, nes Biblija aiškiai skelbia: „Nesvetimausi“ (Išėjimo 20, 14). Taigi yra klausimų, kuriais jokių diskusijų net neturi kilti. Nereikalinga kitų nuomonė ten, kur Dievo žodis labai aiškus.

Svarbu suprasti ir tai, kad Biblija nėra „Padaryk pats“ instrukcija. Ji brėžia pagrindinius principus, gyvenimo gaires. Nevalia, taip sakant, išrankioti iš pyrago razinų: prisirankioti Biblijos eilučių, neatsižvelgiant į kontekstą, ir stengtis pritaikyti savo situacijose. Tai tik įneša daug painiavos. Pavyzdžiui, eilutė, kurioje skelbiama „Viskas yra jūsų…“ (1 Korintiečiams 3, 21), nėra leidimas rinktis tai, ką nori! Principai įtvirtinami Raštą paremiant Raštu. O ką daryti, jei Biblijoje nerandi principo, padedančio išspręsti tavo klausimą?

2) Atpažink ir įsiklausyk į vidinius Šventosios Dvasios paraginimus. Iš kur žinoti, kad tie paraginimai kyla iš Šventosios Dvasios? Jei savo valią esi pavedęs Dievui, gali būti ramus. Tiesa, tokiu atveju iš tavo širdies kylantys troškimai ir raginimai negali prieštarauti kitiems bibliniams principams. Biblijoje apie Šventosios Dvasios darbą mūsų gyvenime skaitome štai ką: „Kai ateis toji Tiesos Dvasia, ji ves jus į tiesos pilnatvę. Ji nekalbės iš savęs, bet skelbs, ką bus išgirdusi, ir praneš, kas turi įvykti“ (Jono 16, 13). Neskubėk. Jei Dievo Dvasia ragina, laikui bėgant Jos paraginimas taps tik aiškesnis ir stipresnis, o jei ne, išsisems ir išblės. Be paliovos melskis!

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Ar yra gyvenimo sritis, kurioje pastaruoju metu ieškojęs atsakymų ar patarimo kreipeisi pirmiausia į kitus žmones, o ne į Dievo žodį? Kas tau sutrukdė pirmiau ieškoti atsakymo Biblijoje?
2. Ar esi patyręs, kaip vidinis Šventosios Dvasios paraginimas laikui bėgant stiprėjo ir aiškėjo? Ko tas patyrimas tave išmokė apie tai, kaip Dievas kalba tau?
3. Šią savaitę, prieš priimdamas kokį nors sprendimą - kad ir nedidelį - skubėk ne į „Google“, o į Bibliją. Užsirašyk, ką Dievas tau ten parodys.
4. Paskirk šiandien 10 minučių tylai ir maldai. Paklausk Dievo: „Ar yra kažkas, ką man šnibždi Savo Dvasia, bet aš vis dar neklausau?“ Užsirašyk, kas iškyla širdyje.

Baigiamoji mintis

Dievas nekalba per chaosą - Jis kalba per savo žodį ir tylų Dvasios balsą. Tavo užduotis nėra surinkti kuo daugiau nuomonių, o išmokti nutilti ir klausytis. Kuo labiau atiduosi savo valią Jam, tuo aiškiau išgirsi, kur Jis veda.

P.S. Galbūt jus sudomins: malda.