Neišduok pasitikėjimo

Išdavystė yra kur kas blogiau nei liežuvavimas. Liežuvautojas nebūtinai linki blogo savo aukai. O štai išdavikas sąmoningai atskleidžia tam tikrą informaciją, žinodamas, kad kita šalis nukentės. Judui nebuvo sudėtinga išduoti Jėzų, nes jis puikiausiai žinojo, kur Viešpats būna ir dažnai lankosi. Biblijoje skaitome: „Jo išdavėjas Judas taip pat žinojo tą vietą, nes Jėzus dažnai ten susieidavo su savo mokiniais“ (Jono 18, 12). Judas turimą informaciją panaudojo pakenkti Jėzui. Paskui jis taip savęs už tai nekentė, kad neištvėręs nusižudė. Išdavystės ėste suėda asmens savigarbą ir orumą. Ar tu esi kada nors išdavęs kito pasitikėjimą? Jei taip, kodėl taip pasielgei? Kuo viskas baigėsi? Ar tau buvo iš to kokios nors naudos? Ar padarei tai iš pykčio ar pavydo? Gal tarp tavęs ir kito žmogaus buvo kilęs koks nors konfliktas? Ar atgailavai dėl tokių savo poelgių? O gal kitas žmogus yra išdavęs tavo pasitikėjimą? Jei taip, ar galėtum pasakyti, kad tuo atveju pjovei tai, ką pasėjai? Ką naudingo sužinojai ir ko pasimokei iš tos situacijos? Ar atleidai tave įskaudinusiam ir daugiau nebenori keršyti? Jei ne, vis dar esi jo/jos „surištas“ ir kontroliuojamas. Kuo greičiau atleisk! Primink sau šią eilutę: „Be to, žinome, kad viskas išeina į gera mylintiems Dievą, būtent jo valia pašauktiesiems“ (Romiečiams 8, 28). Stenkis būti patikimu bičiuliu, gebančiu išsaugoti tau patikėtas paslaptis. O jei pats turi patikimą draugą, dėkok už jį Dievui.

P.S. Kiti skaitiniai tema: tikėjimas.