Nekaišiok nosies į svetimus reikalus

Pervertęs bet kurį bulvarinį skaitalą ar pažiūrėjęs bet kurią televizijos pokalbių laidą pastebėsi, kad nosies kaišiojimas į kitų reikalus jau virto vieša pramoga ir milijoniniu verslu. Kristaus sekėjams nederėtų veltis į tokius verslus. Derėtų paminėti, kad į svetimus reikalus kišasi ne tik landžios uošvės, bet ir vyrai, giminaičiai, bendradarbiai, kartais net ir gera linkintys bičiuliai. Priešingai nei gandonešiai, įkyruoliai asmeninę informaciją traukte ištraukia tiesiai iš pašnekovo. „Už kokius pinigus pirkai tokią brangią mašiną?“ „Kokio dydžio drabužius nešioji?“ „Kiek suplojai už būstą?“ „Kiek ilgai leisi sau nedirbti?“ Tokie ir panašūs klausimai iš tikrųjų niekur neveda ir tik patenkina tuščią klausiančiojo smalsumą. Taip, kai kurie žmonės iš tiesų nori padėti ar net pasimelsti už tavo situaciją – bet tik ne nosies kaišiotojai. Žiūrėk, kad ir pats netaptum įkyruoliu. Ko nors teiraudamasis būk taktiškas, mandagus, elkis prideramai. Saliamonas sako: „Praeivis, kuris kišasi į svetimą ginčą, panašus į žmogų, griebiantį šunį už ausų“ (Patarlių 26, 17). Šuns ausys – viena jautriausių jo kūno vietų. Jei stipriau timptelėsi šunį už ausies, jis gali tau įkąsti. Panašiai gali nutikti ir kaišiojant nosį į svetimus reikalus – žiūrėk, kad jos kas nors nenukąstų. Beje, Dievas kišimąsi į svetimus reikalus priskiria tai pačiai kategorijai nuodėmių, kaip nužudymą ar vogimą. Biblijoje skaitome: „Tik tegul niekas iš jūsų nekenčia kaip žmogžudys, vagis, piktadarys ar įkyruolis [t. y. tas, kas kišasi į kitų reikalus]“ (1 Petro 4, 15). Vienas išmintingas žmogus yra pastebėjęs, kad žmones, žiūrinčius tik savo reikalų, sėkmė lydi todėl, kad jie susiduria su labai nedidele konkurencija. Taigi žiūrėk savo reikalų ir nekaišiok nosies ten, kur nereikia!

P.S. Galbūt jus sudomins: darbas ir finansai.