Nenuleiski akių nuo Jėzaus, o ne nuo žmonių

Biblijoje skaitome: Petras atsisukęs pamatė iš paskos einantį mokinį, kurį Jėzus mylėjo, kuris per vakarienę buvo prisiglaudęs prie Jėzaus krūtinės ir klausė: „Viešpatie, kas tave išduos?“ Pamatęs jį, Petras tarė Jėzui: „Viešpatie, o kas šitam bus?“ Jėzus atsakė: „Jei aš noriu, kad šitas pasiliktų, kolei ateisiu, kas gi tau? Tu sek paskui mane!“ Ir taip pasklido gandas tarp brolių, jog tasai mokinys nemirsiąs. Bet Jėzus juk nesakė: „Jis nemirs“, tik: „Jei noriu, kad jis pasiliktų, kolei ateisiu, kas gi tau?“ (Jono 21, 20–23). Tas mokinys, apie kurį užklausė Petras, buvo apaštalas Jonas. Jonas džiaugėsi artimu bendravimu su Jėzumi. Jėzus Petrui atsakė: „Nukreipk akis nuo Jono ir išlaikyk žvilgsnį sutelktą į mane. Sek paskui mane, tai irgi turėsi su manimi artimą ryšį.“ Kiti nuvils tave, o tu nuvilsi kitus. O Jėzus niekada nenuvils, jeigu žvelgsi į Jį ir seksi paskui Jį. Net ir geriausių norų kupini žmonės kartais duos tau netikusių patarimų, o tu jiems. O Jėzus ne. Sakydamas Aš esu kelias (žr. Jono 14, 6), Jis parodo, kad ne tik šiaip žino kelią. Jis sako: Kas seka manimi, nebevaikščios tamsybėse... (Jono 8, 12). Šiandien tau skirtas paraginimo žodis susijęs su krikščioniško gyvenimo pagrindais: nustok žiūrėti į žmones, kreipk akis į Jėzų.