Nenumok ranka į savąjį Saulių

Galbūt kiti jau seniai nurašė tavąjį Saulių? „Jis per toli nužengė.“ „Ji – per sunkus žmogus/per sena/per šalta/per daug užkietėjus“ ir pan. Juozapas tikėjo, kad ateis diena, kai jis susitaikys su jį išdavusiais broliais, ir tokia diena iš tikrųjų išaušo. Kai pranašo Ozėjo žmona jį paliko ir tapo prostitute, jis nenusisuko nuo jos, paliko atviras duris, ir ji galiausiai sugrįžo namo. Dievas tikėjo Sauliumi ir tą tikėjimą išreiškė per Ananiją, kuris kalbėjo Sauliui: „Broli Sauliau! Viešpats Jėzus, kuris tau pasirodė kelyje, atsiuntė mane, kad tu vėl regėtum ir taptum pilnas Šventosios Dvasios“ (Apaštalų darbų 9, 17). Rašytojas Maksas Lukado pasakoja: „Vienas mėgstamiausių mano Ananijo tipo pasakojimų yra apie du koledžo studentus, gyvenusius viename bendrabučio kambaryje. Ananijo tipo vaikinas buvo taikus ir pakantus. Jis toleravo naktinius bičiulio šėliojimus, jo girtuokliavimą, pagirias ir miegojimą iki pietų. Jis nesiskųsdavo, kai draugas išgaruodavo visam savaitgaliui arba rūkydavo mašinoje. Jis galėjo kreiptis į savo mokymo įstaigą su prašymu pakeisti kambario draugą ir gauti kitą, tokį, kuris vaikšto į bažnyčią arba mažiau keikiasi, arba galvoja ne tik apie tai, kaip padaryti įspūdį merginoms. Bet jis nusprendė pakęsti savo asmeninį Saulių, tikėdamas, kad visa ši situacija abiem bus į naudą. Taigi jis kantriai tvarkydavo kambarius, nepaliaudamas kviesdavo bičiulį į pamaldas ir reikalui esant pridengdavo jį. Asmeniškai nepamenu nei jokio akinančios šviesos blyksnio, nei garsaus balso, aidinčio iš dangaus. Ir niekada nesu keliavęs dykumos keliu į Damaską. Bet labai aiškiai pamenu, kaip Jėzus privertė mane atsitokėti. Prireikė keturių semestrų, bet galiausiai Stivo pavyzdys ir Jėzaus žinia pralaužė ledą iki mano širdies.“ Kad ir kas nutiktų, nenumok ranka į savąjį Saulių!

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Pagalvok apie žmogų savo gyvenime, kurį galbūt jau esi „nurašęs“ – kaip Dievo tikėjimas Sauliumi kviečia tave pažvelgti į jį kitomis akimis?
2. Kas tau sunkiau: kantriai laukti, kol Dievas veiks kito žmogaus širdyje, ar būti aktyviu „Ananiju“ jo gyvenime – ir kodėl?
3. Išrink vieną konkretų žmogų, apie kurį šiandien pasimelsi, nesitikėdamas greito pokyčio – ir padaryk tai.
4. Šią savaitę surask vieną mažą būdą parodyti kantrybę ar palaikymą tam, kurio dar nenurašei, net jei tai kainuotų tau patogumą.

Baigiamoji mintis

Kantrybė – tai ne pasyvus laukimas, o ištikimybės drabužis, kurį kasdien apsivelki iš naujo, net kai viltis išsenka. Tas, kuris jį nešioja, tampa tiltu, per kurį kiti randa kelią namo.

P.S. Galbūt jus sudomins: malda.