Nepaliauk kliautis Dievu

Kai Markas Matousekas (JAV žurnalistas, memuarų autorius, kuriam buvo patvirtintas teigiamas ŽIV tyrimo atsakymas – vert. past.) pasakojo, kad potencialiai mirtina liga išgelbėjo jam gyvybę, žmonės stebėjosi. Daugelis nesuprato, ką jis nori pasakyti. Aišku, Markas nesidžiaugė tokiu baisiu dalyku, tačiau be jo, kaip pats sako, nebūtų atradęs savyje tiek stiprybės pasipriešinti savo baimėms ir jas įveikti. Jis rašo: „Sunkumai yra tarsi kraujas raumenyse, stumiančiuose mus pirmyn. Krizė priveda mus prie krašto ir verčia judėti toliau. Kai žmonės [tokį dalyką] vadina palaiminimu, jie stengiasi apibūdinti paradoksą. [...] [Tačiau krizė] priverčia pasijusti kaip niekada gyvais.“ Dievas trokšta, kad mes dvasiškai augtume, bręstume: Esu tikras, kad tas, kuris jumyse pradėjo šį gerą darbą, jį ir užbaigs iki Kristaus Jėzaus dienos. Tavo gyvenimo kelyje bus laikotarpių, kai būsi mėginamas iki maksimumo. Kitas autorius rašo: „Dvasiniai išbandymai išmėgina mūsų tikėjimą ir atsidavimą. Prisimenate Abraomą ir Izaoką? Niekas nepriverčia taip išdidžiai plakti širdies, kaip tavo vaiko pasiekimai. O Dievas turėjo didžių planų Izaokui. Kas būtų galėję nepavykti? Daug kas! Visiems mums yra tekę pabūti Abraomo kailyje, šlietis į Dievo pažadus, o liga kaip nesitraukia, taip nesitraukia, užgriūna finansinės bėdos, išduoda bičiuliai, pasibeldžia mirtis. Abraomas buvo kupinas pasitikėjimo ir pasišventimo. Dievas nenorėjo Izaoko mirties. [...] Jis nori pasišventusios, visiškai atsidavusios širdies. Kai užeina mums nesuprantami išmėginimai [...], Jis žada užbrėžti ribas [...] ir eiti drauge su mumis bei išspausti iš viso to šį tą labai gero.“

P.S. Galbūt jus sudomins: sunkumai ir išbandymai.