Nepaliauk melstis ir tikėti (1)

Per visą savo gyvenimą 19 a. britų evangelistas George‘as Mülleris našlaičių maitinimui „išmeldė“ 5,7 mln. svarų sterlingų (šių dienų atitikmuo būtų kiek per 86 mln. sterlingų). Mülleris nemėgo garsiai skelbti apie savo finansinius poreikius, bet niekada ir nestokojo pinigų sąskaitoms už maistą padengti, nes Dievas jį antgamtiškai aprūpindavo. Mülleris augino, plėtė savo tikėjimą ir kitais būdais. Pavyzdžiui, jis nuolat meldėsi už penkis asmenis, kad jie įtikėtų Kristų. Pirmasis iš Müllerio sąrašo Kristui savo gyvenimą atidavė po penkerių metų maldų, antrasis ir trečiasis – po dešimties, ketvirtasis – po dvidešimt penkerių metų. Bet štai kas įdomiausia: už penktojo žmogaus atsivertimą Mülleris meldėsi ištisus penkiasdešimt dvejus metus! Tas žmogus tikėjimą Kristumi išpažino tik prabėgus keliems mėnesiams po Müllerio laidotuvių. O tu ar pasiryžtum ko nors melsti daugiau kaip pusę amžiaus be jokių regimų atsakymo į maldą ženklų? O derėtų! Mülleris yra pasakęs: „Dievui patinka praplėsti savo vaikų tikėjimą. Mums nesinori išbandymų, norime pergalės. Mums nesinori kantriai laukti. Bet iš tikrųjų visus išbandymus iš Dievo rankos turėtume priimti kaip priemones. Išmėginimai, kliūtys, sunkumai, o kartais net ir pralaimėjimai gali būti penas tikėjimui.“ Jei meldiesi ir klausi Dievo: „Viešpatie, ar tu nori man padėti?“ Jis atsakys: „Noriu!“. Biblijoje skaitome: „Kai jis šauksis manęs, išklausysiu, būsiu su juo varge, išgelbėsiu ir pagerbsiu“ (Psalmynas 91, 15). „Šaukis manęs, ir aš atsiliepsiu! Pasakysiu tau nuostabių dalykų, paslapčių, kurių nežinojai“ (Jeremijo 33, 3). Taigi žodis tau šiandien – nepaliauk melstis ir tikėti.

P.S. Kiti skaitiniai tema: malda.