Nepaliauk melstis ir tikėti (2)

Atkreipkime dėmesį į tris dalykus:

1) Jėzus niekada nesakė, kad sekti Jo pėdomis bus lengva. „Pasaulyje jūsų priespauda laukia...“ (Jono 16, 33). Jei nori dėl Dievo nuveikti didžių dalykų, tikėkis sunkumų ir vilkinimo. Kai tiesiamas naujas ar remontuojamas senas kelias, darbininkai pastato ženklą „Dėmesio! Kelio remonto darbai“. Tai reiškia, kad teks mažinti greitį, delsti, laukti. Tikėjimo kelyje tokių ženklų labai daug. Štai Abraomas su Sara Izaoko gimimo laukė ištisus dvidešimt penkerius metus. Tai kodėl manai, kad atsakymas į tavo maldą ateis akimirksniu?

2) Norėdamas gauti atsakymą turi ištvermingai laukti. O laukti mums nepatinka, nepatogu. Mes pratę viską gauti tuojau pat. Jei kas nors liepia mums laukti, savo telefone puolame diegti programėles, paspartinančias procesą. Bet ištvermė nepripažįsta sutrumpinto kelio. Kartais tikėjimas būna skausmingas, nes Dievas tempia ir plečia tavo gebėjimą priimti. Nepaisydamas skausmo veržkis pirmyn – kitoje pusėje tavęs laukia atlygis! „Prašykite, ir jums bus duota...“

3) Tikėjimo rezultatas – didesnė teritorija. Izaokas du kartus kasė šulinį, ir abu kartus Geraro kerdžiai ginčijosi su juo dėl vandens. Bet kai jis iškasė trečią šulinį, konfliktas liovėsi. Izaokas savo naująjį šulinį tąkart pavadino Rehobotais, kas reiškia „apsčiai vietos“ (žr. Pradžios 26, 18–22). Izaokas nepaliaudamas kasė ir kasė, kol galiausiai įvyko proveržis. Tada jis pareiškė: „Šį kartą VIEŠPATS davė mums šiame krašte apsčiai vietos daugintis“ (Pradžios 26, 22). Pamoką, kurią Izaokas tąkart gavo, turime išmokti ir mes. Mes turime tempti ir plėsti savo tikėjimą net ir tuomet, kai atrodo, kad nėra kaip ir kur plėsti. Ir turime nedelsdami melstis.

P.S. Galbūt jus sudomins: tikėjimas.