Nepasiduok, kovok iki galo

Autorius J. Gordonas rašo: „Buvo laikas, kai vaikystėje drąsiai šokinėdavome, karstydavomės ir ilgai nedvejoję leisdavomės amerikietiškais kalneliais aukštyn žemyn. Tada atrodydavo, kad nėra nepasiekiamų tikslų. Paskui mes užaugome. Abejotojai pamažėle pasėjo mumyse abejones, įtikino nebesiekti savo svajonių. [...] „Gal kuoktelėjai? [...] Tai per sunku. Žiūrėk savo saugumo. Tokios svajonės – ne tavo nosiai.“ Ir taip jie įdiegė mumyse nesaugumo jausmą. [...] Kai aplink tiek daug žmonių tvirtina, kad tu ko nors negali, ir tik saujelė drąsina eiti pirmyn ir siekti savo, į gyvenimą įsileidžiame baimę ir pradedame taip drebėti netekti to, ką jau turime, kad nebesiekiame to, ko norime. Taip tvirtai įsikibę laikomės savo status quo, kad nebepatiriame to, kas galėtų būti. [...] Aš tai vadinu „žaidimu, kuriame lemta pralaimėti“. Tai matyti ir sporte. Kai kuri nors komanda išsiveržia į priekį, jos nariai pradeda daugiau galvoti apie tai, kaip nepralaimėti, nei apie tai, kaip laimėti. Toji komanda tada stengiasi žaisti saugiai ir truputį su baime, kai tuo tarpu kitos komandos nariai mielai rizikuoja, žaidžia be baimės ir dažniausiai laimi. Dovydas sakė: VIEŠPATS mano gyvenimo tvirtovė, tad prieš ką turėčiau drebėti? Gyventi tikėjimu reiškia įveikti baimę ir „žaisti“ nusiteikus laimėti. [...] [Ta nuostata turi būti tokia, kad] [...] net jeigu ir ištiks nesėkmė, tu nenuleisi rankų ir neleisi svajonėms užgesti. Sėkmės mums niekas neatneš ant lėkštutės. Jos reikia siekti visomis jėgomis. Kliūtys ir sunkumai – įprastas dalykas gyvenimo kelyje. [...] Kuo daugiau jų įveikiame, tuo labiau branginame sėkmę. Jei viską gautume lengvai, nė nežinotume, ką reiškia jaustis sėkmingam. Kliūtys tam ir yra, kad jas įveiktume. Baimę reikia nugalėti. Sėkmę reikia pasiekti. Taip jau gyvenime yra. O sėkmingi būna tik tie, kas kovoja iki galo ir nepasiduoda.“

P.S. Galbūt jus sudomins: sunkumai ir išbandymai.