Nepasiduok pykčiui, verčiau atleisk

Kodėl Jobas neteko savo turtų, vaikų ir galiausiai sveikatos, žino tik Dievas ir šėtonas. Jei kas ir turėjo pagrindo pasiduoti pykčiui, tai Jobas. Jo bičiulis Elifazas guosdamas jį kalbėjo: „Kvailį sunaikina pyktis [pasipiktinimas; įsižeidimas; širdgėla – kt. vert.]“ (Jobo 5, 2). Kitais žodžiais tariant, dar daugiau pakenkti nei visos prieš tai užgriuvusius negandos žmogui gali jo piktinimasis jomis. Jei žmogus leidžia pykčiui užvaldyti visas mintis ir diktuoti tolesnį elgesį, jis patenka į dar didesnę bėdą. Galbūt tu pasakysi: „Bet aš noriu teisingumo!“ Kiek to teisingumo tu nori? Įsivaizduok savo priešą pririštą prie stulpo ir paruoštą nuplakti. Budelis atsisukęs tavęs klausia: „Kiek kirčių?“ Tu pasakai skaičių. Botagas čaižo priešo nugarą. Ją prakerta. Pradeda varvėti kraujas. Bausmė atlikta. Priešas griūna ant žemės, o tu nueini. Ar tai suteikė tau laimės? Jautiesi geriau? Kurį laiką galbūt. Bet netrukus prieš akis iškyla kitas prisiminimas, ir tau vėl norisi plakti. Kada toji beprotybė liausis? Ji liausis tada, kai rimtai pažiūrėsi į Jėzaus žodžius: „Jeigu jūs atleisite žmonėms jų nusižengimus, tai ir jūsų dangiškasis Tėvas atleis jums. O jeigu neatleisite žmonėms, tai nė jūsų Tėvas neatleis jūsų nusižengimų“ (Mato 6, 14-15). Kai meldiesi „Daryk man taip, kaip aš darau savo artimui“ (žr. Mato 6, 12), ar suvoki, ką realiai sakai Dievui? „Suteik man tai, ką suteikiu jiems. Duok man tiek pat ramybės. Leisk man džiaugtis tokiu pat Tavo pakantumu, kokį parodau jiems.“ Jei nori taikos ir ramybės, siek taikos ir ramybės. Jei nori pamatyti Dievo dosnumą, pats būk dosnus kitiems. Jei nori jaustis tikras dėl Dievo teikiamo atleidimo, ir pats atleisk kitiems.

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Kada paskutinį kartą leidai pykčiui valdyti tavo mintis? Kaip tai paveikė tavo santykius su aplinkiniais?
2. Ar yra žmogus, kuriam vis dar negali atleisti? Kas tau trukdo žengti atleidimo žingsnį?
3. Šiandien pabandyk sąmoningai atleisti kažkam, kas tave įskaudino, ir užsirašyk, kaip pasikeitė tavo savijauta po to.
4. Kai kitą kartą pajusi kylantį pyktį, sustok ir paklausk savęs: „Ar šis pyktis man padės, ar tik labiau įtrauks į problemą?“ Pasirink ramesnį atsaką.

Baigiamoji mintis

Pyktis ir neatleidimas yra lyg sunkus akmuo, kurį nešioji širdyje. Tik atleidęs kitiems gali patirti tikrąją Dievo ramybę. Prisimink, kad tavo santykis su kitais atspindi tavo santykį su Dievu – koks esi kitiems, to ir gali tikėtis iš Dievo sau.

P.S. Galbūt jus sudomins: nuodėmė ir atgaila.