Neskubėk (2)

Kaskart, kai pradedi ką nors daryti paskubomis, organizmui siunčiamas signalas mobilizuoti jėgas, lyg būtų kilusi kokia nors grėsmė. Reaguodamas į tai organizmas išskiria streso hormonus adrenaliną ir kortizolį, parengdamas tave susidurti su galimu pavojumi. Tavo kūnas tiksliai nežino, ar kilo fizinė grėsmė, ar pavojus netekti darbo, ar kitokia įtampa. Jis tik gauna signalą, kad reikia nedelsiant veikti, ir kad tam reikia skirti energijos.

Tokia žaibiška organizmo reakcija – puiku, ypač kilus staigiai fizinei grėsmei. Tačiau žmogus negali gyventi tokioje nuolatinėje įtampoje. Mūsų kūnas tam nesukurtas. Jei neišmoksime nurimti ir nelėtinsime apsukų, anksčiau ar vėliau tai mums karčiai atsirūgs. Stresas ir įtampa skatina širdies ligas, atveria skrandžio opas, kursto užmaršumą ir pridaro daugybę kitokios žalos.

Ką daryti, jei sunku sustoti? Atsakymas: suprask, patikėk, keiskis. Pagalvok ir pasistenk suprasti, kas skatina tave skubėti ir sukelia stresą. Paklausk savęs: kaip galėčiau užkirsti tam kelią? Paskui patikėk, kad Šventoji Dvasia dovanos tau pergalę, jei paprašysi Jos pagalbos keisti elgesį. Paskui stenkis pasikeisti – t. y. sąmoningai lėtink tempą. Kalbėk lėčiau, judėk lėčiau.

Skubos darbą velnias renka, skelbia liaudies patarlė. Skubantis žmogus dažnai pridaro to, ko visai nereikėjo, privelia daugiau klaidų, kurias vėliau tenka taisyti. Jei stengiesi kuo greičiau perskaityti šį skaitinį, sustok ir pradėk skaityti jį lėtai. Apmąstyk, ką perskaitei, tada paklausk Dievo: „Ką tuo nori man pasakyti? Kokių pokyčių nori matyti mano gyvenime? Kur turėčiau pasitempti?“ Žinok, Viešpats niekur neskuba. Nurimk ir prisiderink prie Jo žingsnelio.