Nespręsk apie knygą iš jos viršelio

Metodizmo pradininkas Džonas Veslis yra pasakęs: „Turime būti griežti ir nepalenkiami, kai teisiame (vertiname) save, ir maloningi, kai teisiame (vertiname) kitus.“ Kodėl Jėzus pasakė: „Tad neteiskite pagal išorę [žvelkite giliau; ištirkite, kas glūdi po paviršine danga]...“ (Jono 7, 24, papildyta NLT)? Gal todėl, kad pats patyrė, ką reiškia atmetimo jausmas? Biblijoje skaitome: „Pas savuosius atėjo, o savieji jo nepriėmė“ (Jono 1, 11). Apaštalas Jokūbas savo laiške rašo: „Mano broliai, nesutepkite mūsų šlovingojo Viešpaties Jėzaus Kristaus tikėjimo atsižvelgimu į asmenis. Jūs šokinėjate apie tą, kuris puošniai apsirengęs, ir sakote: „Atsisėsk čia patogiai“, o vargdieniui tariate: „Pastovėk ten“, arba: „Sėskis prie mano kojų.“ Argi jūs nesate šališki, argi netampate kreivais sumetimais besivadovaujančiais teisėjais? […] bet, jeigu pataikaujate atskiriems asmenims, darote nuodėmę ir esate įstatymo kaltinami kaip nusižengėliai“ (Jokūbo 2, 1. 3–4. 9). Kartą žymaus kantri muzikos atlikėjo Lonzo Grino sūnėnas Džimis paprašė suderinti vieno jo draugo gitarą. Dėdė mielai sutiko. Bėda ta, kad draugas buvo iš vargingo rajono, o Džimio tėvai gyveno pasiturinčiai, turtuolių kvartale, ir neįleido vaiko į savo namus, kuriuose tuo metu viešėjo dėdė Lonzas. Dėdė pasiūlė visiems susitikti lauke. Vaikiui prisiartinus, Lonzas pastebėjo, kaip nejaukiai jis jaučiasi turtingų žmonių rajone, varstomas įtarių žvilgsnių. Lonzas, kuris savo kailiu buvo patyręs ir skurdą, ir vargą, ir diskriminaciją, suderino seną vaikio gitarą, dar pagrojo keletą dainų ir pamokė kelių akordų. Vaikis padėkojo. Paskui jis dar ilgai minėjo to žmogaus parodytą gerumą. Vėliau vaikis išaugo į dailų jaunuolį, kuris puikiai grojo ir dainavo už širdies griebiančias dainas. Vaikis, kurį tą kartą turtuolių šeima atsisakė įleisti į savo namus, buvo ne kas kitas, o Elvis Preslis!

P.S. Galbūt jus sudomins: šeima ir tėvystė.