Netrukdyk vaikams džiaugtis vaikyste

Šiandien juntama tendencija skatinti vaikus greičiau suaugti. Kai kurie tėvai, atrodytų, ginte gena savo atžalas į suaugusiųjų pasaulį. Psichologas, vaiko raidos specialistas dr. Deividas Elkindas šį kultūrinį reiškinį vadina paskubinto suaugimo sindromu (angl. Hurried Child Syndrome). Jis pasireiškia, kai tėvai ragina savo vaikus kuo greičiau elgtis kaip paauglius, pvz., pradinukėms perka makiažo reikmenis, ankstyvoje paauglystėje skatina vaikščioti į pasimatymus, mažus vaikus traktuoja kaip suaugusius ir atitinkamai su jais elgiasi, tikisi iš jų brandžių pasirinkimų, rengia brangiais žinomų dizainerių drabužiais, atveria juos seksualumo vaizdavimui per televiziją, video, muziką, internetą. Regis, anksčiau tėvai suprasdavo saugios, tvarkingos vaikystės raidos etapų svarbą. Tų etapų pradžią ir pabaigą žymėdavo tam tikri kultūriniai ženklai, konkrečiai apibrėždavę, koks elgesys ar veikla derama ir nederama. Šiandien ribos arba beveik ištrintos, arba perkeltos. O tai gali būti didelė klaida. Kai su vaikais elgiamasi taip, lyg jie būtų suaugę, tampa labai sudėtinga nustatyti jiems ribas ateityje. Kaip, tarkim, diktuoti sąlygas ir pareikalauti, kad trylikametis grįžtų namo sutartą valandą, jei seniai leidome jam save matyti kaip suaugusį? Manau, kad tas pagreitintos vaikystės sindromas apiplėšia vaikus, atimdamas iš jų gražiausius vaikystės metus ir pajungdamas nenatūraliai laiko skalei, kas gali pakenkti jų psichinei ir fizinei sveikatai. Išmintingas supranta, kad viskam savas laikas. Įsiklausyk į patarimą, kurį Jokūbas davė savo broliui Ezavui: „[...] aš keliausiu toliau pamažu pagal žinginę priekyje einančių galvijų ir pagal žinginę vaikų…“ (Pradžios 33, 14).

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Ar pastebėjai savyje norą paskubinti savo vaikų augimą? Kaip galėtum leisti jiems džiaugtis kiekvienu jų raidos etapu?
2. Prisimink savo vaikystę – kuriuos jos momentus labiausiai vertini? Kaip galėtum padėti savo vaikams kurti panašius prisiminimus?
3. Šią savaitę surask būdą, kaip galėtum pritaikyti Jokūbo principą - eiti „pagal vaikų tempą" - bendraujant su savo vaikais ar kitais jaunais žmonėmis tavo aplinkoje.
4. Paskirk laiką veiklai, kuri leistų tau pabūti kartu su vaikais jų pasaulyje, jų tempu, be skubėjimo ir suaugusiųjų lūkesčių.

Baigiamoji mintis

Vaikystė - tai nepakartojamas gyvenimo etapas, kurio nereikėtų nei trumpinti, nei skubinti. Leisdamas vaikams augti natūraliu tempu, tu ne tik suteiki jiems dovaną patirti pilnavertę vaikystę, bet ir pats mokaisi kantrybės bei gebėjimo vertinti kiekvieną gyvenimo akimirką. Prisimink - kaip Jokūbas suprato savo vaikų poreikius, taip ir tu gali tapti išmintingu vadovu, kuris gerbia natūralų augimo ritmą.

P.S. Galbūt jus sudomins: šeima ir tėvystė.