Noras įtikti žmonėms

Noras įtikti kitiems 1) verčia apleisti savo poreikius į pirmą planą iškeliant kitų žmonių poreikių patenkinimą, 2) priimant sprendimus verčia nuolat dairytis kitų patikinimo ir pritarimo. Šitaip gyvendamas ilgainiui pradedi jaustis kaip kilimėlis prie durų kojoms valyti. Galbūt noras įtikti kitiems atsirado dar vaikystėje, kai troškai dėmesio ir jokiu kitu būdu negalėdavai jo patraukti. O gal taip ir neįgijai savikliovos, neišmokai pasitikėti savo sprendimais. Biblijoje skaitome: „Žmonių baimė spendžia žmogui spąstus...“ (Patarlių 29, 25). Ji karčiai atsirūgsta. Kai kas nors nepavyksta, ne tik kiti susierzina, bet ir tu pats nusivili savimi. Noras įtikti žmonėms – didelė problema. Petras turėjo tokių bėdų. Skaitome, kas nutiko vakarą prieš nukryžiavimą: „Viena tarnaitė priėjo prie jo ir tarė: „Ir tu buvai su Jėzumi Galilėjiečiu.“ Bet jis išsigynė visų akivaizdoje: „Aš nežinau, ką tu sakai“ “ (Mato 26, 69–70). Vėliau Petras karčiai verkė ir labai gailėjosi tokio savo poelgio. Kai pranašas Samuelis atėjo aiškintis pas Saulių, kodėl tas nusprendė sunaikinti ne visus amalekiečius, Saulius prisipažino: „Nusidėjau, [...] nes, bijodamas karių ir klausydamas jų balso, nusižengiau VIEŠPATIES įsakymui ir tavo žodžiams“ (1 Samuelio 15, 24). Kita vertus, Paulius rašo: „Ar aš ieškau žmonių palankumo, ar Dievo? Gal stengiuosi įtikti žmonėms? Norėdamas patikti žmonėms, nebebūčiau Kristaus tarnas“ (Galatams 1, 10). Būk dėmesingas, mylintis ir kantrus, bet nesileisk įbauginamas ar manipuliuojamas. Biblijoje skaitome: „Dievas juk davė mums ne baimės dvasią, bet galybės...“ (2 Timotiejui 1, 7). Pasiduodamas žmonių baimei savo gyvenimą atiduodi į jų (o ne Dievo) rankas. O Viešpats nenori, kad žmonėms tarnautum iš baimės. Jis nori, kad tarnautum iš meilės jiems ir Jam.