Nuodėmės dvokas

Kai atidaręs šaldytuvą pajunti blogą kvapą, supranti, kad atėjo laikas išmesti pagedusius produktus. Panašiai būna ir gyvenime. Kai kas nors tavo gyvenime „pašvinksta“, tą beregint pajunta aplinkiniai. Jėzus Petrui ištarė, atrodytų, labai žiaurius žodžius: „Eik šalin, šėtone! Tu man papiktinimas, nes mąstai [skleidi] ne Dievo, o žmonių mintimis“ (Mato 16, 23). Kokia buvo Petro nuodėmė? Ogi puikybė. Jis puolė priešintis ir mėgino paneigti Jėzaus žodžius (žr. Mato 16, 22). Nuodėmių esama dvejopų – dvasinių ir kūniškų. Konkrečiai tuo atveju Petro nuodėmė buvo dvasinė. Jei reikia kūniškos nuodėmės pavyzdžio, jį galime rasti Dovydo istorijoje: jo kūniška nuodėmė buvo paleistuvystė, o tuojau po to sekė ir kita – žmogžudystė. Vėliau Dovydas rašė: „Apvalyk mane nuo kalčių, kurių nejaučiu! Apsaugok mane ir nuo tyčinių nuodėmių, neleisk joms manyje viešpatauti!“ (Psalmynas 19, 13-14). Dievas nenori, kad būtum perdėtai susitelkęs į save ir nuo ryto apie nieką kitą negalvotum, tik apie savo nuodėmes bei jaustum dėl to nuolatinį pasmerkimą. Bet Jis nori, kad būtum jautrus, pastebėtum nuodėmę ir kuo greičiau ieškotum sprendimo. Šventasis Raštas pateikia tris gaires, kuriomis vadovaudamiesi galėtume išlikti švarūs dvasiškai užterštame pasaulyje:

1) Biblija ragina vaikščioti šviesoje (žr. 1 Jono 1, 7). Tai reiškia, kad turime išlikti sąžiningi ir nuoširdūs prieš Dievą ir žmones.

2) Biblija ragina mus mokytis atskaitingumo. Kiekvienam mūsų gyvenime reikia turėti žmogų, kuriam galėtume atsiskaityti. Tai turėtų būti pakankamai brandus asmuo, kuriuo galėtume pasitikėti, ir pakankamai maloningas, kad neteistų mūsų už kiekvieną nusižengimą, ir pakankamai atviras, kad laikui atėjus parodytų griežtumą (žr. Mokytojo 4, 9).

3) Biblija ragina netempti laiko ir kuo greičiau spręsti nuodėmės problemą (žr. Psalmynas 32, 3-5). Atgailauti reikėtų tą pat akimirką, kai tik sąmoningai supranti padaręs nuodėmę, kad būtum kuo greičiau apvalytas. O tada reikėtų pakilti ir toliau eiti pirmyn su Dievu!

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Ar pastaruoju metu tavo gyvenime yra kažkas, kas „švinksta“? Kurioje srityje jautiesi nutolęs nuo Dievo?
2. Kam galėtum būti atskaitingas – žmogui, kuriuo galėtum pasitikėti ir kuris padėtų tau dvasinėje kelionėje?
3. Šią savaitę pabandyk bent kartą sąmoningai pasikalbėti su Dievu apie savo vidinę būseną – atvirai, be „filtrų“.
4. Parašyk žinutę žmogui, kuriuo pasitiki, ir paprašyk, kad pasimelstų už tave – net jei sunku, tai gali būti pirmas žingsnis į laisvę.

Baigiamoji mintis

Net ir tuomet, kai mūsų vidus būna „ne pirmos gaivos“, Dievas ne nusisuka, bet švelniai kviečia grįžti į Jo šviesą. Nepalik šios dienos be žingsnio link Jo – net mažiausias žingsnis link Dievo visada yra į priekį.

P.S. Galbūt jus sudomins: nuodėmė ir atgaila.