Nusidėjai? Dievas tau atleis!

Pagal tokias istorijas, kaip Dovydo ir Batšebos, statomi filmai: ten yra viskas, ko reikia aštriam siužetui – geismas, suklupimas, nesantuokinis nėštumas, žmogžudystė, nusikaltimo dangstymas. Ir Dovydas būtų galėjęs išsisukti, jei ne viena reikšminga smulkmena: „[...] darbas, kurį Dovydas padarė, buvo nedoras Dievo akyse“ (2 Samuelio 11, 27). Žinome, kad Biblija Dovydą vadina „žmogumi pagal Dievo širdį“ (1 Samuelio 13, 14), bet ta pati Biblija skelbia: „Galite būti tikri, kad jūsų nuodėmė jus pasivys“ (Skaičių 32, 23). Taigi Dievas siuntė pas Dovydą savo pranašą Nataną, kad jis pasakytų karaliui: „Aš patepiau tave Izraelio karaliumi... Tad kodėl paniekinai VIEŠPATIES žodį ir darei, kas nedora jo akyse?“ (2 Samuelio 12, 7. 9). Tada Dievas paskelbė nuosprendį: „Užtat kalavijas niekada nepaliks tavo namų, nes mane paniekinai [...] Tu tai padarei slapta, o aš tai įvykdysiu viso Izraelio akyse ir viešai dienos šviesoje“ (2 Samuelio 12, 10-12). Nuo tos dienos Dovydo šeimą vargino viena rimta bėda po kitos. Daugeliu atžvilgių „[...] neištikimųjų kelias sunkus“ (Patarlių 13, 15, K. B.). Kartais Dievas patraukia ramybę, kad žmogus suskubtų pripažinti savo nuodėmę. Prireikė neplanuoto nėštumo, nekalto žmogaus kraujo, vaiko mirties, pranašo įtikinimo ir Šventosios Dvasios apkaltinimo, kol Dovydo širdis suminkštėjo, jis pagaliau palūžo ir pripažino: „Nusidėjau VIEŠPAČIUI!“ (2 Samuelio 12, 13). Kai meldėsi atgailos žodžiais, Dievas su Dovydo nuodėme pasielgė taip pat, kaip elgiasi su mūsų nuodėmėmis: „Jeigu išpažįstame savo nuodėmes, jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių“ (1 Jono 1, 9). Kol išsisukinėji, giniesi ir bandai pateisinti savo nuodėmę, Dievas nieko negali dėl tavęs padaryti. Bet tą akimirką, kai išpažįsti savo nuodėmę Jam, Jis atleidžia ir rodo, ką daryti toliau. Argi ne nuostabu?

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Ar yra kokių nors nuodėmių tavo gyvenime, kurias bandai slėpti nuo Dievo arba pateisinti sau?
2. Prisimink atvejį, kai išpažinai nuodėmę Dievui. Ką tuomet jautei ir kaip tai pakeitė tavo ryšį su Juo?
3. Šiandien skirk 10 minučių tyliam apmąstymui ir paklausk Šventosios Dvasios, ar yra kas nors, ką reikia išpažinti Dievui.
4. Parašyk trumpą maldą, dėkodamas Dievui už Jo ištikimybę ir teisingumą atleidžiant nuodėmes.

Baigiamoji mintis

Dovydo istorija primena, kad net ir „žmonės pagal Dievo širdį“ suklumpa. Svarbiausia ne tai, kad nupuolame, bet kaip į tai reaguojame. Nuoširdus nuodėmės išpažinimas atveria duris Dievo atleidimui ir naujam pradžios etapui. Nedelskime ir nebėkime nuo Jo, nes Jo meilė yra didesnė už mūsų silpnumą.

P.S. Kiti skaitiniai tema: nuodėmė ir atgaila.