Nusimesk mintis slegiančias naštas

Jėzus pasakė: „Pamokysiu jus, kaip galima iš tikrųjų pailsėti. Vaikščiokite su manimi ir darbuokitės su manimi – stebėkite, kaip aš tai darau. Mokykitės pagauti malonės ritmą. Jums ant pečių neužkrausiu nieko, kas būtų nepakeliama. Laikykitės šalia manęs ir išmokite gyventi laisvai, neapsikrovę naštomis“ (Mato 11, 28–30; MSG). Kaip gera žinoti, kad mums nebūtina perprasti absoliučiai visko, nerimastauti ir apsikrauti nepakeliamomis naštomis. Kokia atgaiva suprasti, kad nebūtina apie viską išmanyti. Turime išmokti nebijodami pasakyti: „Nežinau visų atsakymų, bet neketinu dėl to jaudintis, nes tikiu, kad Dievas valdo. Juo ir pasikliausiu. Ilsėsiuosi Jame, gyvensiu laisvėje, neapsikrovęs bereikalingomis naštomis.“ Kai jaučiame, kad jau gerokai prispaudė gyvenimo rūpesčiai – kai pradeda stigti oro, puolame į paniką ir nebegalime nieko daryti – vadinasi, tikrai atėjo laikas daryti pertrauką. Mūsų protui reikia pailsėti nuo amžino galvos sukimo, kaip išnarplioti vienas ar kitas problemas, o mūsų emocijoms būtinas poilsis. Nerimastavimas apiplėšia mus, atimdamas iš mūsų poilsį ir visą jo teikiamą naudą. Kai kitąkart pasijusi prispaustas nerimo, atmink, kad gali gyventi laisvai, neslegiamas naštų. Išmok ilsėtis Dieve, Jo meilėje, leiskis Jo aprūpinamas ir vedamas. Jei kas nors paklaustų, kaip ketini spręsti vieną ar kitą problemą, atsakyk, kad šiuo metu apie tai negalvoji. Jei tavęs pasiteiraus kodėl, pasakyk, kad visa atidavei į Dievo rankas ir kliauniesi, kad Jis tave ves ir parodys išeitį.