Nuteisintas tikėjimu (2)

Teisiu tampama dvejopai: savo pastangomis arba visiškai pasitikint. Jei Dievo pripažinimo sieki savo jėgomis, niekada nerasi ramybės, nes niekada nebūsi tikras, ar atlikai pakankamai, kad Jam įtiktum. O kai pasitiki Kristaus ant kryžiaus atliktu darbu, Biblija teigia, kad gali nurimti ir ilsėtis (žr. Hebrajams 4, 3). Paulius rašo: „Taigi kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys (kas anksčiau neegzistavo). Kas buvo sena (seni troškimai ir darbai), praėjo, štai atsirado nauja (nauji troškimai ir darbai)“ (2 Korintiečiams 5, 17). Tau nėra jokio reikalo plėšytis, jei nori būti teisus Dievo akyse. Tą akimirką, kai pradedi kliautis Jėzumi, Dievas Kristuje padaro tave „Dievo teisumu“ (2 Korintiečiams 5, 21). Kodėl Jis taip elgiasi? Todėl, kad bet koks nuosavas teisumas, kurio galėtum pasiekti savo pastangomis, nė iš tolo neatitinka Viešpaties reikalavimų. Tokį teisumą Jis vadina „suterštais skudurais“ (žr. Izaijo 64, 5). Kaip tik todėl Dievas ir aprengia tave savo teisumu (žr. 2 Korintiečiams 5, 18). Paulius rašo: „Taip ir Dovydas skelbia palaiminimą žmogui, kuriam Dievas be darbų įskaito teisumą: Palaiminti, kurių nusikaltimai atleisti, kurių nuodėmės uždengtos; palaimintas vyras, kuriam Viešpats nuodėmės neįskaito!“ (Romiečiams 4, 6–8). Himnų autorius Edwardas Mote’as rašo: „Aprengtas vien Jo teisumu be nuodėmės prieš sostą Jo [stoviu]. Kristus man tvirta uola, o visa kita – tik byrantis smėlis.“ Džiaukis! Dievas mato tave visiškai nuteisintą tikėjimu.