Pagunda (1)

Ar yra kokia nors konkreti pagunda, su kuria susiduri ir kurią tenka atremti kiekviename posūkyje? Žinok, kad Dievas jau yra parūpinęs tau išeitį. Taigi tu gali atsispirti pagundai ir iškovoti pergalę. Šėtonas ne šiaip sau yra pramintas „gundytoju“, jis žino tavo silpnybes ir kurioms pagundoms esi mažai atsparus. Bet Paulius rašo: „Jums tekę išmėginimai tėra žmogiški.“ Biblijoje skaitome, kad Jėzus buvo visaip gundytas, tačiau nenusidėjo (žr. Hebrajams 4, 15). Tame pačiame laiške taip pat skaitome: „Pats iškentęs gundymus, jis [Jėzus] gali padėti tiems, kurie yra gundomi“ (Hebrajams 2, 18). Daugelis jaunų krikščionių mano, kad įtikėjus, priėmus Kristų į savo širdį, su pagundomis daugiau susidurti neteks. Bet jie klysta! Tada tų pagundų kils netgi daugiau nei prieš įtikėjimą. Tas pats vėjas, kuris pūtė į nugarą tau traukiant pragaro link, pakreipus žingsnius dangaus link dabar nuožmiai pūs tau tiesiai į veidą. Pagundos niekada neatostogauja. Jei tu išeini atostogų, žinok, kad jos išeina kartu su tavimi. Pagundos talžys tave, kai būsi stiprus, ir pargriaus, kai būsi silpnas. Štai kodėl Biblijoje užrašytas toks perspėjimas: „Todėl, kas tariasi stovįs, težiūri, kad nepultų“ (1 Korintiečiams 10, 12). Ką dar svarbu suprasti? „Dievas ištikimas. Jis neleisk jūsų mėginti virš jūsų jėgų...“ (1 Korintiečiams 10, 13). Atkreipk dėmesį į du dalykus:

1) tu būsi išmėginamas (t. y. gundomas);

2) tau neteks išmėginimas virš tavo jėgų, nes Dievas yra ištikimas. Jis atsako į maldą. Ypač į tokią maldą, kokia melstis mokė Jėzus: „Ir nevesk mūsų į pagundą, bet gelbėk mus nuo pikto“ (Mato 6, 13).

P.S. Galbūt jus sudomins: sunkumai ir išbandymai.