Paleisk... (1)

Didžiulė klaida laikytis tvirtai įsitvėrus ko nors, ką Dievas liepia paleisti. Kol nepaklusi Dievui, audra tik stiprės, kaip tai nutiko Jonos atveju. Biblijoje skaitome: „Tuo tarpu jūroje vis labiau šėlo audra. Jis [Jona] atsakė jiems [jūreiviams]: „Imkite mane ir meskite į jūrą, kad jūra nurimtų. Žinau, kad per mane jus užklupo ši baisi audra“ (Jonos 1, 11–12). Ir toliau skaitome: „Nepaisydami to, jūreiviai yrėsi iš visų jėgų, stengdamiesi grįžti į sausumą, bet nepajėgė, nes jūra vis labiau ir labiau šėlo. Tad jie šaukėsi VIEŠPATIES: „VIEŠPATIE, prašome, maldaujame, neleisti mums žūti dėl šio vyro gyvybės! Nelaikyk mūsų kaltais už nekalto kraujo praliejimą, nes kaip tu, VIEŠPATIE, norėjai, taip ir padarei.“ Tuomet jie paėmė Joną, įmetė jį į jūrą, ir jūra liovėsi šėlusi“ (Jonos 1, 13–15). Žinok, Dievas turi planą „Jonoms“, su kuriais tau tenka susidurti. Kai kuriems iš jų gali tekti nugrimzti į patį dugną, kol pradės kilti aukštyn. Gali būti, kad, stengdamasis juos ištraukti, kliudysi Dievo planui – vilkinsi laiką. Jonos bėda buvo ne ta, kad jis nemylėjo Dievo, o ta, kad nenorėjo vykdyti Dievo valios. Norėdamas patraukti jo dėmesį Dievas ėmėsi kraštutinių priemonių, kad užvestų ant jam skirto kelio – išgelbėti Ninevės miestą. Tu nė nenumanai, ką Dievas turi numatęs asmeniui, kurį prašo tavęs paleisti. Jei tas asmuo yra Jo atpirktas vaikas, Viešpats nori, kad jis suklestėtų (žr. Jeremijo 29, 11). Kaip tik todėl Jis ir nori išlaisvinti jį. Todėl paleisk tą žmogų!