Paleisk... (2)

Gyvenime mus supa įvairūs žmonės, ir su vienais sutariame puikiai, o su kitais – nelabai. Beje, kai kuriais atvejais ir nederėtų! Čia nekalbu apie nemeilę, nejautrumą ar susiskaldymą. Paulius rašo: „Kiek galima ir kiek nuo jūsų priklauso, gyvenkite taikoje su visais žmonėmis“ (Romiečiams 12, 18). Kalbu apie asmenis, nuo kurių Dievas konkrečiai ragina atsiskirti. Aiškinantis, su kuriais žmonėmis nederėtų susidėti, svarbūs du dalykai:

1) Turi būti konkretus apreiškimas. Biblijoje skaitome: „Jie yra išėję iš mūsų, tačiau nebuvo mūsiškiai. Jeigu jie būtų buvę mūsiškiai, jie būtų likę su mumis. Bet turėjo paaiškėti, jog ne visi yra mūsiškiai“ (1 Jono 2, 19). Taip, kaip aliejus nesimaišo su vandeniu, taip ir kai kuriems žmonėms tiesiog ne vieta tavo gyvenime.

2) Turi įvykti atsiskyrimas. Paulius sako: „Nevilkite svetimo jungo su netikinčiaisiais. Kas gi bendra tarp teisumo ir nuodėmės? Arba kas bendra tarp šviesos ir tamsos? Kaipgi galima gretinti Kristų su Beliaru arba tikintį su netikinčiu? Ir kaip suderinti Dievo šventyklą su stabais? Juk jūs esate gyvojo Dievo šventykla, kaip Dievo pasakyta: Aš apsigyvensiu tarp jų ir ten vaikštinėsiu; aš būsiu jų Dievas, o jie bus manoji tauta. Todėl: Išeikite iš jų ir atsiskirkite, - sako Viešpats, - ir nelieskite netyrų daiktų. Tuomet aš jus priimsiu ir būsiu jums tėvas, o jūs būsite man sūnūs ir dukterys, - taip sako visagalis Viešpats“ (2 Korintiečiams 6, 14–18). Kai Dievas aiškiai pasako, kad tam tikri santykiai – ne tau, paklausyk ir paklusk.