Paleisk tave paliekančius

Visi ryšiai ir santykiai tavo gyvenime yra ne šiaip sau – kiekvienas turi tam tikrą tikslą ir laiką. Tik atsidavimas šeimai turėtų būti puoselėjamas ir trukti visą gyvenimą, o kiti santykiai gali turėti laiko ar kitokias ribas. Kai kas nors nusisuka ir palieka tave, nesistenk to žmogaus susigrąžinti. Neversk jo likti su tavimi, tave mylėti, rūpintis, išlikti prisirišusiam ir atsidavusiam. Tavo pašaukimas ir likimas nesusijęs su tais, kurie tave palieka. Jonas apie tokius žmones rašo: „Jie yra išėję iš mūsų, tačiau nebuvo mūsiškiai. Jeigu jie būtų buvę mūsiškiai, jie būtų likę su mumis. Bet turėjo paaiškėti, jog ne visi yra mūsiškiai“ (1 Jono 2, 19). Žmonės palieka tave, nes nebeturi nieko bendra su tavimi, nebėra sujungti tais pačiais saitais. O jei nėra sujungti, tai kam juos versti pasilikti? Tai nereiškia, kad jie – blogi žmonės. Tai reiškia tik tai, kad jų vaidmuo tavo istorijoje pasibaigė. Kai tampa aišku, kad priartėjo kokių nors santykių pabaiga, sugebėk išlikti malonus ir pagarbiai atsisveikinti, žinodamas, kad prireikus Dievas parūpins kitų ryšių ir draugysčių. Nemaldauk pasilikti – tiesiog paleisk! Pastangos žūtbūt išlaikyti ryšį, kuris jau nutrūkęs, santykius, kurie jau pasibaigė, ilgainiui suteiks tik dar daugiau skausmo. Lotui palikus Abraomą, pastarasis įžengė į visiškai naują Dievo palaiminimo lygį. Kai Orfa paliko Naomę ir sugrįžo į Moabą, Rūta pasiliko su savo anyta, ir jodvi vėliau buvo Dievo palaimintos. Turi žinoti, kam vieta ir kam ne vieta tavo gyvenime. Jei laikaisi įsikibęs žmogaus, kurio tavo gyvenime neturėtų būti, šios dienos paraginimo žodis tau: paleisk jį. Tegul sau eina!