Pamokos iš augintinių gyvenimo (1)

Samas Masonas (Semas Meisonas), į pensiją išėjęs amerikiečių pastorius, mokytojas, krikščioniškų radijo ir televizijos laidų rengėjas, šiandien visas jėgas skiria knygoms. Knygoje „Kalbantys šunys“ (Talking Dogs) šis autorius rašo apie tai, kaip Dievas, norėdamas mums prabilti, kartais naudoja net ir augintinius. Samas rašo: „Kartą klestelėjau ant minkštakrėslio atsipūsti. Man ant kelių tuojau patogiai įsitaisė mūsų Reindžeris, italų kurtas, sveriantis penkis kilogramus. Stebėjau gerai pažįstamus judesius. Galvelė kryptelėjo, šuo įsispitrijo man tiesiai į veidą. Kurį laiką mintyse spėliojau, ko jis galėtų norėti. Netrukus širdį sušildė malonus suvokimas. Reindžeris ieškojo mano veido! Matote, šunys siekia perprasti savo šeimininkus. Jie juos nagrinėja. Jų žmonių kalbos supratimas apsiriboja vos keliais žodžiais. Gebėjimas perprasti aukštesnio intelekto būtybę labai ribotas. Todėl jie tiria mūsų judesius: veido išraiškas, rankų gestus ir kitokią kūno kalbą. Panašiai ir mūsų supratimas apie Viešpatį yra ribotas. Kaip mes „ieškome veido“ To, kuris žymiai didesnis už mus? Viešpats apsireiškia per savo Žodį. Būtent nuo jo prasideda mūsų paieškos. Kaip liūdna, kad Bibliją reguliariai skaito ir studijuoja vos saujelė tikėjimą išpažįstančių krikščionių. Be Rašto, yra ir kitų būdų ieškoti Dievo veido. Atkreipkite dėmesį į tai, ką Dievas Šventoji Dvasia kalba jūsų širdžiai per pamaldas. Mokykitės stebėdami Jo veikimą jūsų ir jus supančių tikinčiųjų gyvenime. Per Jo darbus pamatysite Jo kelius! Apsispręskite būti mokiniais, nagrinėjančiais savo Viešpatį kiekviena pasitaikiusia proga.“