Papasakok kam nors apie savo tikėjimą

Kartą Jėzus nuėjo susitikti su moterimi, kuri atėjo pasisemti iš šulinio vandens. Po penkių iširusių santuokų jos pasitikėjimas vyrais buvo smukęs iki nulio, o savigarba tikriausiai kritusi dar žemiau. Tačiau po susitikimo su Kristumi samarietė į miestą grįžo iš esmės pasikeitusi. Šioje istorijoje išryškėja trys svarbios pamokos apie dalijimąsi savo tikėjimu su kitais:

1) Jėzus kiekviename pastebi tai, kas geriausia. O fariziejai ir Rašto aiškintojai murmėdavo: „Šitas priima nusidėjėlius ir su jais valgo“ (Luko 15, 2). Ir jie buvo teisūs: prie šulinio sutikta moteris tikrai buvo nusidėjusi – ir ne kartą! Po penkerių skyrybų apie ją kalbėjo visas miestas, nes ji vėl gyveno su kitu vyru. Įdomu tai, kad ji buvo pirmas žmogus, kuriam Jėzus prisistatė kaip Mesijas. Kodėl šitaip Jis neprisistatė tada, kai pašaukė savo mokinius? Arba kai atliko pirmąjį stebuklą? Arba kalbėdamas su Nikodemu? Jėzus žmogų vertina ne pagal jo praeitį ar „tinkamumą“, o veikiau pagal turimą potencialą.

2) Jėzus perkeičia tave, o tada naudoja keisti kitiems. Ši moteris pirmoji Samarijoje paskelbė Gerąją Naujieną. Daug samariečių iš ano miesto įtikėjo Jėzų dėl moters liudijimo... (Jono 4, 39). Tavo sudužimą Dievas gali panaudoti kito gyvenimui „suklijuoti“ ir gydyti.

3) Jėzui nereikia, kad apie Jį aiškintum. Tiesiog supažindink žmogų su Juo, o Jis jau kalbės pats už save. Biblijoje skaitome: Dar daugiau žmonių įtikėjo dėl jo pamokslų. O moteriai jie pasakė: „Dabar mes tikime ne dėl tavo šnekos. Mes patys išgirdome ir žinome, kad jis iš tiesų yra pasaulio Išganytojas“ (Jono 4, 41–42). Pagalvok, su kuo šiandien norėtum pasikalbėti apie savo tikėjimą.

P.S. Galbūt jus sudomins: tikėjimas.