Parkritai? Kelkis ir eik toliau!

Kartą vienas keliauninkas sutiko išminčių ir paklausė jo: „Kur yra kelias į sėkmę?“ Išminčius nieko nesakė, tik bedė pirštu kažkur į tolumą. Keliauninkas, užsidegęs viltimi greitai ir lengvai pasiekti sėkmę, bemat išskubėjo nurodyta kryptimi. Staiga bumpt ir parkrito! Apsibrozdinęs ir didžiai nustebęs jis nušlubavo atgal prie išminčiaus ir pakartojo savo klausimą. Bet pastarasis tik vėl tylomis mostelėjo ta pačia kryptimi. Keliauninkas dar kartą leidosi į kelią. Ir šįkart krito dar skaudžiau. Pasruvęs krauju ir įtūžęs jis sugrįžo ir pradėjo rėkti: „Prašiau parodyti kelią į sėkmę! Ėjau tavo nurodyta kryptimi, bet kaskart tik išdribdavau ir susižalodavau. Daugiau jokių mosavimų ranka – kalbėk pagaliau!“ Pravėręs lūpas išminčius tepasakė: „Sėkmė toje pusėje. Ji truputį toliau už tavo griuvimų.“ Tiesa ta, kad visi mes klumpame ir krentame. Tokių dalykų neišvengsi. Svarbu, kad parkritę atsikeltume. Ištvermingas visuomet laimi. Biblijoje skaitome: „[...] ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse...“ Bėgimo čempionas Rikas Miersas yra pasakęs: „Norėdamas pirmas kirsti finišo [t. y. baigimo] liniją, pirmiau turi baigti [ką pradėjęs, t. y. bėgimą].“ (To finish first, you must first finish.) Taigi jei parkritai, kelkis ir judėk toliau. Amerikiečių pedagogas Hamiltonas Holtas yra pasakęs: „Niekas, kas gyvenime yra vertinga, neateina lengvai. Pusėtinos pastangos neduoda pusėtinų rezultatų – jos neduoda jokių rezultatų. Tik darbas, nuolatinis ir sunkus darbas, duoda gerų, išliekančių rezultatų.“ Padrąsinimo žodis tau šiandien – ištvermingai tęsk, ką pradėjai, tai laimėsi!