Pasitaikė sunkus viršininkas?

Manai, kad tau pasitaikė sunkus viršininkas? O tu pagalvok apie Dovydo viršininką, karalių Saulių. Kuo labiau Dovydas stengėsi jam padėti, tuo dažniau Saulius ėmė kėsintis jį nužudyti. Ką darė Dovydas? Kaskart, kai jo viršininką apimdavo pavydas bei įniršis ir jis pradėdavo svaidyti į jį ietis, Dovydas išsilenkdavo smūgių ir ištikimai tarnaudavo toliau. Kodėl jis taip elgėsi?

1) Dovydas žinojo, kad Dievas jį pašaukė vieną dieną įžengti į sostą. O kur jis būtų geriau išmokęs valdymo paslapčių, jei ne Sauliaus rūmuose? Labai dažnai iš klaidų ir nesėkmių pasimokoma netgi labiau nei iš didelių pasiekimų ir sėkmės. Taigi Dovydas nuleisdavo galvą ir mokydavosi toliau. Sauliaus rūmuose jis augo ir brendo.

2) Dovydas pripažino, kad Saulius į sostą buvo pasodintas paties Dievo, todėl suprato, kad ir jo pašalinimas iš sosto yra Dievo, o ne žmogaus užduotis. Ar Dovydui buvo sunku? Dar ir kaip! Bet Dovydas suprato svarbią tiesą: kaip elgiesi su atsidūrusiais bėdoje, taip Dievas elgsis su tavimi, kai atsidursi bėdoje. Vėliau Dovydas per savo gyvenimą „prisivirė“ nemažai „košės“ ir jam labai reikėjo Dievo pasigailėjimo.

Paulius rašo: „Noriai tarnaukite kaip Viešpačiui, o ne žmonėms...“ (Efeziečiams 6, 7). Užuot murmėjęs ir skundęsis, stenkis atlikti savo darbą kuo geriau ir melskis palankumo. Atmink: „Karaliaus širdis – vandens srovė VIEŠPATIES rankoje; jis nukreipia ją, kur tik nori“ (Patarlių 21, 1). Kadangi Dovydas padoriai ir maloningai elgėsi su savo siaubingu viršininku, Dievas vėliau jį išaukštino ir patį padarė „viršininku“! Pagerbk Dievą savo darbe, tai sulauksi Jo palankumo ir išaukštinimo.