Pastebėkime vieni kitų dovanas (2)

Karen Williams tęsia: „Norint, kad komanda būtų sėkminga, kiekvienas jos narys turi būti išmokytas suprasti kitų funkcijas. Tik taip nariai gebės paveikiai tarpusavyje bendrauti, nes šiaip kiekvienas kalba sava kalba. Vizionierius turi tapti nuolatiniu komandos drąsintoju, primenančiu sirgalių komandos šokėjas per sporto renginius. Jis turi iki pat tikslo įgyvendinimo pabaigos laikyti iškėlęs viziją, kad kiekvienas prisimintų, ką turi padaryti ir koks galutinis tikslas. Vizionierius turi suprasti, kad į procesą ir į užduotis orientuoti asmenys vadovaujasi kitokiu supratimu ir turi savus matus sėkmei pamatuoti. Jiems reikia matyti ir pažymėti pažangą kiekviename žingsnyje, jie laukia pagyrimo ir mažų pergalių šventimo. Į procesą orientuotas žmogus turi gebėti padrąsinti vizionierių, leisdamas jam suprasti, kad per konkretų procesą jo vizija bus įgyvendinta. Į procesą orientuotas žmogus turi gebėti padrąsinti ir į užduotis orientuotą žmogų, leisdamas jam suprasti, kad kiekviena užduotis būtina norint sėkmingai įgyvendinti galutinį siekį. Į procesą ir į užduotį orientuoti asmenys turi suprasti, kad vizionieriui būtinas jų padrąsinimas, ateinantis per atgalinį ryšį. Jų atsiliepimai rodo, kad jie savaip paremia vizijos įgyvendinimą. Be tokio suvokimo vizionierius būtų nepajėgus vadovauti. Be tokio supratimo į procesą orientuotas žmogus būtų nepajėgus tarnauti ar vadovauti. Be tokio supratimo į užduotį orientuotas žmogus būtų nepajėgus tarnauti. Kiekvienas iš tų trijų tipų asmenų turi savus „matus“, kuriais pamatuoja savo sėkmę atlikdami vieną ar kitą vaidmenį. Aišku, labai svarbu, kad vaidmuo būtų parinktas atitinkamai pagal turimą dovaną/talentą. Komandoje nė vienas neturi būti pamirštas. Svarbu, kad kiekvienas jaustųsi vertingas, būtų asmeniškai ir viešai palaikomas. Štai kodėl Paulius, kalbėdamas apie savo komandą, sako: „Aš dėkoju savo Dievui, kai tik jus prisimenu...“ (Filipiečiams 1, 3).