Paukščių stebėjimas

Galbūt tau šiandien nepatinka valdantieji, bet nepamiršk, kad vis tiek gyveni nepalyginamai geriau, nei žydų tauta Jėzaus dienomis. Tada Izraelis buvo romėnų okupuotas kraštas, o jo gyventojai turėjo okupantams mokėti milžiniškus mokesčius, išlaikyti juos. Izraelitai tada gyveno kaip vergai ir dažnai būdavo labai susirūpinę. Bet štai atėjo Jėzus ir tarė: „Įsižiūrėkite į padangių sparnuočius: nei jie sėja, nei pjauna, nei į kluonus krauna, o jūsų dangiškasis Tėvas juos maitina. Argi jūs ne daug vertesni už juos? O kas iš jūsų gali savo rūpesčiu bent per vieną sprindį prailginti sau gyvenimą?!“ (Mato 6, 26–27). Kitais žodžiais tariant, jei esi linkęs nervintis ir nerimauti, kurį laiką pamėgink stebėti paukščius! Paukštis nežino, kada teks kitą kartą iki soties prisilesti, bet jo nepamatysi tupint ant šakos ir laužant galvą, ką daryti. Geras klausimas: argi tu Dievo akyse ne daug vertesnis už paukštį? Kartą vienas darbo netekęs žmogus prisėdo susirūpinęs ant suoliuko ir svarstė, kaip išmaitinti šeimą. Pasukęs galvą jis pastebėjo paukščius, iš šiukšlių dėžės lesančius kažkieno išmestą braškinio torto gabaliuką. Staiga jam nušvito: „Jei Dievas paukščius gali pamaitinti braškiniu tortu, tai kaipgi Jis nepasirūpins manimi!“ Net jei prastai galvoji apie save ir manaisi nesąs vertas rūpesčio, argi vis vien nesi vertesnis už paukštį? O juk pažiūrėk, kaip puikiai tavo dangiškasis Tėvas pasirūpina sparnuočiais, ir primink sau, kad Jis būtinai pasirūpins ir tavimi. Jei nerimas atima iš tavęs džiaugsmą dieną ir trukdo miegoti naktį, apsispręsk remtis šia eilute: „Paveskite jam [Dievui] visus savo rūpesčius, nes jis jumis rūpinasi“ (1 Petro 5, 7).