Pavesk save Dievui (2)

Pavesti save Dievui nereiškia būti pasyviam. Dievo valia gyvenime tau nuolatos teks pasitelkti kūrybiškumą, priimti sprendimus, imtis iniciatyvos. Pasidavęs Dievui netapsi kilimėliu kojoms valytis. Tai nereiškia, kad fatališkai priimsi aplinkybes ir su jomis susitaikysi. Labai dažnai tai reikš kovą keičiant nusistovėjusią padėtį. Pasiduoti Dievui nereiškia nustoti pasitelkti protą ir išmonę, kelti klausimus ar liautis kritiškai mąstyti. Pasidavimas Dievui nėra ramentas, į kurį remiasi silpni, kai nebeįstengia susidoroti su savo gyvenimu.

Pasidavimas Dievui – tai džiugus ir laisvanoriškas pripažinimas, kad Dievas tikrai yra ir tas Dievas – ne tu. Jo tikslai kur kas išmintingesni ir geresni už tavo troškimus. Jėzus neateina pakeisti tik tavo gyvenimo išorės pagal tavo pageidavimus. Jis ateina perkeisti tavo vidaus taip, kaip to nori Dievas. Pasiduodamas Viešpačiui gyvenimą perleidi į Jo rankas. Šitaip pripažįsti nesąs svarbiausias savo gyvenime, o jo ašimi padarai Dievą. Tu atsiduodi, pasišventi Jam. Pademonstruoji paklusnumą. Darai, ką Jis liepia. Jėzus labai aiškiai sakė: [...] jei kviečio grūdas kritęs į žemę nemirs, jis liks vienas, o jei mirs, jis duos gausių vaisių… (Jono 12, 24).

Kaip gyventi produktyvų, vaisingą gyvenimą? Ogi diena iš dienos mirštant sau. D. L. Moody‘s yra pasakęs, kad pasaulis dar pamatys, ką Dievas gali per vieną žmogų, kuris yra visiškai atsidavęs Jam. Pulk ant kelių ir šiandien melskis tokiais žodžiais: „Viešpatie, imk mane, supurtyk, palaužk ir padaryk tokiu, kokį nori mane matyti.“ Į tokią maldą Jis nedelsdamas atsilieps.