Pirmąsias dienos akimirkas atiduok Viešpačiui

Kokios būna pačios pirmosios tavo dienos akimirkos? Ką darai vos praplėšęs akis? Gal tuojau pat įsijungi televizorių? Gal tiesiu taikymu eini į vonią? O gal gulėdamas permąstai, ką tądien turėsi nuveikti? Vos nubudus siūlau tiesiog ramiai pagulėti ir leisti prabilti Dievui. Juk tada mintys dar būna lyg švari, balta lenta, o širdis atvira. Viešpats mielai suteiks tau įžvalgų, minčių, problemų sprendimų. Žinojimas, kad Jis šalia, lydės tave visą dieną. Rašytoja Kolina Taunsend Evans rašo: „Kai bendrauji su mylimuoju, tyla nekelia nepatogumų ir nėra nejauki. Tada žodžiai nereikalingi. Tokia bendrystė labai graži. Prisimenu, kaip mūsų vaikai atbėgdavo manęs pasitikti ir visi vienu metu triukšmingai klegėdami dalydavosi savo dienos įspūdžiais. Būdavo nuostabu, kad jie šitaip išlieja man savo jausmus. Bet būdavo ir tokių akimirkų, kai jie pas mane ateidavo tik prisiglausti, kai laukdavo, kad paglostyčiau jiems galveles, švelniai užliūliuočiau į miego karalystę. Panašiai kartais ir mums nutinka su Dievu mūsų Tėvu. Kartais galingiausios maldos būna išreikštos ne žodžiais, o mintimis. Nes žodžius riboja žodynas, o minčių arena ribų neturi. Per mūsų mintis Dievas gali suteikti gyvenimą keičiančių sampratų.“ Paulius rašo: „O mes turime Kristaus išmonę“ (1 Korintiečiams 2, 16). Todėl nurimk ir leisk Jam per tave mąstyti savo mintis. Jonas rašo: „Jūs esate gavę Šventojo patepimą ir visi žinote tiesą“ (1 Jono 2, 20). Su Dievu ateis žinojimas, ką turi padaryti. Todėl pirmąsias savo dienos akimirkas aukok Jam.