Po paskutinio atodūsio (6)

Du gerai žinomi psichiatrai, dr. R. Mudis ir dr. E. Kübler-Ross, knygos „Apie mirtį ir mirimą“ autorė, ištyrė daugiau kaip penkių šimtų pacientų, grįžusių į gyvenimą po to, kai gydytojai oficialiai paskelbė juos mirusiais, liudijimus. Šis tyrimas įtikina kiekvieną, kuris priima jį atvirai, neužsiaurindamas mąstymo. Įdomu tai, kad visi tyrime dalyvavę žmonės tą savo žengimo anapus patyrimą apibūdino tik kaip labai nuostabų (kaip grožio, ramybės, džiaugsmo, įstabių dalykų pilną vietą) arba kaip labai siaubingą, baimę keliantį įvykį. Nors jų kūnai liko bemaž nepakitę, visi liudijo pakilę ir sklendę virš jų. Kai kurie iš neregių, gydytojams konstatavus jų mirtį, tvirtino galėję puikiausiai viską matyti. Jie apibūdino žmones, užsukusius į palatą, jų išvaizdą ir ką jie darė atėję. Tačiau sugrįžę atgal į kūną jie vėl, kaip ir prieš tai, tapo neregiais. Savo knygoje „Gyvenimas po gyvenimo“ dr. R. Mudis rašo: „Vienas gydytojas papasakojo man, kaip atgaivino vieną savo pacientų, kuriam buvo konstatuota klinikinė mirtis. Žmogelis padavė gydytoją į teismą už tai, kad grąžino jį, jo žodžiais tariant, iš šlovingos būsenos į apgailėtiną egzistenciją. Kita moteris, turėjusi didelių bėdų su kvėpavimo takais, liudijo mačiusi aplink susibūrusius ir ją iš visų jėgų gaivinti mėginusius gydytojus. Ji prisiminė tik žiūrėjusi į juos iš aukštai ir kartojusi: „Palikit mane. Duokit man ramybę.““ Apaštalas Paulius aiškina: „Mes juk žinome, kad, mūsų žemiškosios padangtės būstui suirus, mūsų laukia Dievo pastatas, ne rankomis statyti amžinieji namai danguje. Todėl mes dūsaujame, trokšdami ant viršaus apsivilkti savo buveinę iš dangaus“ (2 Korintiečiams 5, 1-2). Ko gero, galima pasakyti, kad kai žmogus miršta, iš tiesų jis tik pradeda gyventi!

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Kaip tau atrodo, ar dažnai pagalvoji apie savo gyvenimo laikinumą ir amžinybę? Ar tave tai baugina, ar veikiau suteikia viltį?
2. Jei žinai, kad tavo dvasinė būtis tęsis ir po fizinės mirties, kaip tai keičia tavo kasdienius sprendimus ir prioritetus?
3. Šiandien pabandyk bent kartą sustoti ir įsiklausyti į savo širdies ilgesį – ko iš tiesų ilgiesi ir trokšti? Užrašyk savo mintis.
4. Skaitydamas Bibliją, pažymėk vietas, kuriose kalbama apie amžinąjį gyvenimą ir Dangų. Kaip šios vietos padeda tau geriau suprasti, ko gali tikėtis?

Baigiamoji mintis

Suvokdami, kad mūsų siela trokšta „apsivilkti buveinę iš dangaus“, pripažįstame, kad esame sukurti ne vien šiam laikinajam pasauliui. Šis žinojimas neturėtų mus atitraukti nuo dabartinio gyvenimo, bet kaip tik įkvėpti gyventi prasmingai, mylėti stipriai ir kurti amžinybės vertus dalykus jau dabar.