Pozityvūs žodžiai ir nusiteikimas (1)

Kai negalime pasirinkti ar suvaldyti savo aplinkybių, galime bent jau nuspręsti, kaip į jas reaguosime. Paulius sėdėjo kalėjime, kai savo laiške rašė šiuos žodžius: „Visuomet džiaukitės Viešpatyje! Ir vėl kartoju: džiaukitės!“ (Filipiečiams 4, 4). Jei esi pesimistas ir tavo požiūris į gyvenimą gana niūrus, dažniau tari neigiamus nei teigiamus žodžius, turėtum suprasti, kad tai labai rimtas reikalas. Biblijoje skaitome: „Mirtis ir gyvenimas liežuvio galioje, ir kas su juo sutaria, tas valgys jo vaisius“ (Patarlių 18, 21). Tai reiškia, kad savo žodžiais gali prisikviesti mirtį arba gyvenimą. Tai šventa tiesa – tiesiai iš Šventojo Rašto! Bėda ta, jog dažniausiai nė nepastebime, kad apie save atsiliepiame neigiamai, nes tai jau būna įsišaknijęs įprotis. Nesąmoningai formuojame iškreiptą, neigiamą požiūrį į save, labai dažnai mąstome ir kalbame: „Aš esu nevykėlis“, „Man tai per sunku, tai kam iš viso reikėtų stengtis?“ ir pan. Nusiteikiame pralaimėjimui nė nepabandę (nors labai dažnai pakaktų ką nors minimaliai pakoreguoti, kad sulauktume sėkmės). Kodėl net nepraveriame durų, už kurių slypi nuostabios galimybės? Tačiau blogiausia neigiamoje nuostatoje ir neigiamuose save apibūdinančiuose žodžiuose yra tai, kad šitaip elgdamiesi apribojame ne tik save, bet ir Dievą (žr. Psalmyną 78, 41). Jei esi atpirktas Dievo vaikas, tavyje jau apsigyvenusi galia geriau mąstyti, kalbėti ir elgtis. Dabar tikriausiai svarstai, ar taip parašyta Biblijoje, tiesa? Apaštalas Paulius rašo: „O tam, kuris savo jėga, veikiančia mumyse, gali padaryti nepalyginti daugiau, negu mes prašome ar išmanome, jam tebūna šlovė Bažnyčioje ir Kristuje Jėzuje per visas kartas amžių amžiais! Amen“ (Efeziečiams 3, 20–21). Atėjo metas susiimti ir garsiai, drąsiai paskelbti: „Ką Dievas sako apie mane, tą ir aš sakysiu!“ Puiki pradžia – ši eilutė: „Aš visa galiu tame [Kristuje], kuris mane stiprina“ (Filipiečiams 4, 13).