Praradimai, virtę laimėjimais (3)

Tie patys žmonės, kurie paskelbė Iftachą persona non grata, vėliau, grasinant galingam priešui, kreipėsi į jį pagalbos. Kokia čia slypi pamoka? Tavo ateitį nulemia ne kiti žmonės, o Dievas! Izraelitai tebegyveno vergijoje, kai Dievas jiems per pranašą davė tokį pažadą: „Laiduoju tikrai žinąs, ką užsimojau dėl jūsų, - tai VIEŠPATIES žodis, - dėl jūsų gerovės, o ne dėl žalos! Noriu jums suteikti vilties sklidiną ateitį“ (Jeremijo 29, 11). Žinok, kad Dievo planas tavo gyvenime ims viršų, į šoną nustumdamas visus kitus planus. Antra pamoka iš Iftacho istorijos tokia: siekiant vienybės reikia kalbėtis. Iftachas nedelsdamas ėmė stiprinti naujuosius santykius. Jis tuoj siuntė pas amonitų karalių pasiuntinius su klausimu: „Ką tau padariau, kad išėjai į karą prieš mano kraštą?“ (Teisėjų 11, 12). Matome, kad jam tai asmeniška, jis kalba apie savo kraštą. Iftachas greit pamiršo praeities skaudulius ir visa galva pasinėrė siekti naujo tikslo. Vienas autorius rašo: „Jis buvo pasirengęs kurti ir saugoti vienybę su kitais lyderiais. O norint išsaugoti ir stiprinti vienybę, būtina kalbėtis. Nustebtumėte pamatę, kokią didžiulę įtaką vienybės siekis ir tokie pokalbiai daro mūsų požiūriui ir santykiams. Įpratęs kalbėtis ir tartis su visa komanda, žmogus darosi mažiau kritiškas kitų atžvilgiu. Bendras tikslas ir vizija tampa svarbesni už nuomonių skirtumus.“ Biblijoje skaitome: „[...] uoliai [dėdami visas pastangas] sergėkite Dvasios vienybę [nebūtinai laikydamiesi vienos ir tos pačios nuomonės] taikos ryšiu“ (Efeziečiams 4, 3).

P.S. Galbūt jus sudomins: netektis ir skausmas.