Prasmingas gyvenimas

Jei dirbsi sunkiau ir ilgiau, galbūt užsidirbsi daugiau pinigų, bet laiko daugiau tikrai neuždirbsi. Kaip skelbia populiari daina, laikas – gal ir pinigai, bet už pinigus laiko nenupirksi. Kartą vienas fabriko darbininkas po vakarinės pamainos jau gerokai po vidurnakčio eidamas namo nusprendė sutrumpinti kelią ir patraukė per kapines. Tamsoje nepastebėjęs naujam kapui iškastos duobės įkrito tiesiai į ją. Kurį laiką nesėkmingai bandęs išsirabždinti lauk, galiausiai nusprendė pamiegoti duobėje iki ryto, kol kas nors eis pro šalį ir padės išlipti. Taip, sėdėdamas duobės kampe, jis ir užsnūdo. Po kurio laiko pro šalį iš baro traukė gerokai kauštelėjęs vyrukas. Tas irgi šlumštelėjo į tą pačią duobę. Išsigandęs pradėjo šaukti ir kapanotis viršun. Tada įsikišo iš miego pažadintas pirmasis vyrukas. Jis kepštelėjo anam per koją ir tarė: „Nėra prasmės šūkauti ir taip draskytis, mielas bičiuli. Aš jau mėginau. Iš čia išlipti neįmanoma.“ Tikriausiai nereikia stebėtis, kad po tokio sukrėtimo tas iš duobės tiesiog šokte iššoko! Retkarčiais apsilankyti kapinėse pravartu: tai padeda pamąstyti apie savo gyvenimą, perkratyti savo vertybes, iš naujo susidėlioti prioritetus. Žmogus stabtelės ir užduos sau klausimą: dėl ko aš iš tikrųjų gyvenu? Saliamoną kartą aplankė nušvitimas, kaip darosi akivaizdu iš jo žodžių: „Nors savo darbą atlieku su išmintimi ir didžiu išmanymu, visa, ko pasiekiau, teks palikti svetimiems, kurie dėl to nė piršto nepajudino“ (parafrazė). Rutina – tarsi kapas su išspardytais kraštais. Pasistenk ne tik egzistuoti, ne tik pragyventi, bet iš tikrųjų gyventi – prasmingai ir tikslingai. Kitai kartai palik ne šiaip paveldėjimą, o tikrą palikimą, kuris visokeriopai praturtintų sekančius tavo pėdomis.

P.S. Galbūt jus sudomins: darbas ir finansai.