Prašyk dažniau ir daugiau

Ar daug iš Dievo prašai savo maldose? Kai Elijas paklausė: „Sakyk, ką galiu tau padaryti, kol nesu nuo tavęs paimtas.“ Eliziejus atsiliepė: „Prašyčiau leisti man paveldėti tavo dvasios dvigubai“ (2 Karalių 2, 9). Kai kuriuos iš mūsų toks atsakymas, ko gero, sukrėstų. Tokį prašymą greičiausiai pavadintume įžūliu ir dar „paprotintume“: „Būk nuolankesnis. Džiaukis, kad tau išvis teko privilegija tarnauti tokiam didžiam pranašui kaip Elijas. Tau dar labai pasiseks, jei Dievas leis tau perimti ir pratęsti jo tarnystę.“ Bet Eliziejus nesikuklino, o Elijas visai neįsižeidė ir nepasipiktino. Kuo gi viskas baigėsi? Eliziejus išties sulaukė dvigubai daugiau dvasios ir atliko dvigubai daugiau stebuklų negu Elijas. Kai maldoje ko nors prašai, Dievas nesako: „Žiūrėk, kad tavo prašymai būtų protingi ir praktiški.“ Viešpats nori, kad prašytum daug, gausiai, nieko nenutylėdamas (žr. Jokūbo 1, 5). Kaip tau, pavyzdžiui, skamba toks pažadas: „Prašyk manęs, ir padarysiu tautas tavo valdomis, o visus žemės pakraščius tavo nuosavybe“ (Psalmynas 2, 8)? Neribok Dievo! Pagalvok: jeigu Jis noriai leistų tau paveldėti tautas, tai kaip dar labiau nori išgelbėti tavo artimuosius, išgydyti tave, duoti tau gerą darbą, namus, padėti užmegzti draugystę, dėl kurios meldiesi, ir t. t. Jėzus pasakė: „Ir ko tik prašysite mano vardu, aš padarysiu…“ (Jono 14, 13) Šventajame Rašte aprašyti tik du atvejai, kai žmonės nustebino Jėzų savo elgesiu. Abiem atvejais tai buvo pagonys, parodę nepaprastą tikėjimą, žmonės, kuriuos religinga žydų minia laikė nevertais ir neturinčiais teisės į stebuklingą Dievo veikimą. Paraginimo žodis tau šiandien: prašyk dažniau ir daugiau!