Priešiniai vėjai (2)

Laivo, plaukusio į Romą, keleiviams apaštalas Paulius kalbėjo taip: „Vyrai, aš numatau, jog šis plaukimas bus grėsmingas ir pražūtingas ne tik kroviniams bei laivui, bet ir mūsų gyvybėms“ (Apaštalų darbų 27, 10). Vienas autorius rašo: „Paulius čia kalba ne apie nedidelę bėdelę, menkutį sūpavimą ir nedideles netektis [...]. Jis kalba apie vėjų supamą ir mėtomą laivą, dideles netektis ir grėsmę gyvybei [...]. Pauliui ši kelionė galiausiai reiškė kankinimą ir mirtį. Tačiau jis mirė tik tuomet, kai jo misija buvo iki galo atlikta, kai buvo suduotas mirtinas smūgis Romos imperijai, jos politinei sistemai ir kariniam dominavimui [...], kai buvo pakirsta jos puikybė ir pompastiškumas. Kai Paulius įžengė į Romą su Evangelija, buvo supurtytas visas pragaras, o visas dangus džiūgavo. Ir mes iki šiol galime džiaugtis šio mūšiuose žaloto ir užgrūdinto žmogaus darbo vaisiais. Su sunkiu rutuliu, grandine prirakintu prie kojos, jis daugelį Romoje atvedė į tikėjimą [...] ir dovanojo mums laiškus – Efeziečiams, Kolosiečiams, Filipiečiams ir Filemonui [...], kuriuos parašė sėdėdamas kalėjime dėl Jėzaus Kristaus [...], Frazės iš 27-o Apaštalų darbų knygos skyriaus piešia tikrovišką sunkaus kelio paveikslą: pūtė priešiniai vėjai, daug dienų plaukėme palengva, vargais negalais, vėjas kliudė, prabėgo daug laiko, laivyba tapo pavojinga, plaukimas grėsmingas ir pražūtingas ne tik kroviniams, bet ir laivui bei gyvybėms, pakilo viesulas, kuris pagavo laivą, nepajėgusį jam priešintis, mus nešė, baisiai vargino audra, jūrininkai savo rankomis išmetė kai kuriuos laivo įrenginius, ilgą laiką plaukė nematydami nei saulės, nei žvaigždžių, smarkios audros blaškomi, galiausiai prarado bet kokią viltį išsigelbėti, užšokdino laivą ant seklumos, paskuigalis ėmė irti dėl smarkios mūšos.“ Kelionės tikslas matyti, tačiau neapsieita be didžiulių nuostolių ir netekčių (plaukimas buvo „grėsmingas ir pražūtingas“). Ačiū Dievui, tuo istorija nesibaigia. Skaitome, kad šimtininkas „[...] gelbėdamas Paulių, sutrukdė jų [kareivių] sumanymą [nužudyti]. Jis įsakė, kad mokantys plaukti pirmi šoktų į jūrą ir plauktų į krantą, o kiti tai padarytų kas ant lentų, kas ant laivo nuolaužų. Šitaip visi išsigelbėjo ir pasiekė žemę“ (Apaštalų darbų 27, 43-44). Jei nenuleisi akių nuo Jėzaus, įveiksi bet kokią audrą!

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Kokie „priešiniai vėjai“ šiuo metu labiausiai stabdo tavo kelionę ir ar bandai juos įveikti vien savo jėgomis, ar pasitiki, kad Dievas yra su tavimi net ir dūžtančiame laive?
2. Paulius net ir su grandinėmis ant kojų atnešė didžiulį derlių Dievo karalystei; pagalvok, kaip dabartiniai tavo sunkumai gali tapti liudijimu ar pagalba kitiems, kurie stebi tavo gyvenimą?
3. Šiandien, kai pajusi kylantį nerimą dėl ateities ar nekontroliuojamų aplinkybių, sąmoningai stabtelėk ir vietoj panikos pasirink maldą - tiesiog „įsikibk“ į konkretų Dievo pažadą.
4. Apsidairyk aplink save - galbūt šalia yra žmogus, kuris skęsta savo problemose, ir tu gali būti tas, kuris padrąsinančiu žodžiu ar veiksmu padės jam pasiekti krantą.

Baigiamoji mintis

Net jei tavo planų laivas dūžta į šipulius, o gyvenimo aplinkybės atrodo pražūtingos, atsimink - tavo misija dar nebaigta. Kartais Dievas leidžia laivui sudužti, kad išmoktume plaukti įsikibę tik į Jį, todėl nenuleisk akių nuo Jėzaus ir tikrai pasieksi krantą.

P.S. Galbūt jus sudomins: sunkumai ir išbandymai.