Prisimink ištikimąją Dievo meilę

Kartą vieno berniuko paklausė: „Ar tu meldiesi kiekvieną vakarą?“ Vaikas atsakė: „Ne, būna vakarų, kai man nieko nereikia.“ Mes šypsomės, išgirdę tokį atsakymą, bet jis atskleidžia skausmingai akivaizdų faktą. Jei sutuoktinis su tavimi bendrautų tik tuomet, kai patenka į bėdą ar iškyla poreikis, kurio pats negali patenkinti, kažin ar tokie santykiai ilgai tęstųsi? Tarp į Dievą nukreipto garbinimo ir prašymų turi būti tam tikra pusiausvyra. Galbūt tu sakai: „Viešpats yra toks didelis, Jis – visos visatos kūrėjas ir valdovas. Vargu, ar Jam įdomi tokia smulkmė kaip aš. Kažin ar Jis išvis pastebi, kai Jam dėkoju.“ Neteisingas mąstymas! Kai Jėzus išgydė dešimt raupsuotųjų ir tik vienas sugrįžo Jam padėkoti, Jis paklausė: „Kur dar devyni?“ (Luko 17, 17). Jei Dievo santykiai su tavimi būtų paremti vien Jo teisumu ir tavo polinkiu į neteisumą, būtų ne kas! Bet taip nėra. Viešpats sako: „Amžina meile aš pamilau tave, todėl nesiliauju tau reikštis ištikimąja meile“ (Jeremijo 31, 3). Žinodamas tai psalmininkas sako: „Tavo ištikimoji meilė man brangesnė už gyvastį, mano lūpos skelbia tavo šlovę. Šlovinsiu tave, kol gyvensiu; tiesiu rankas į tave, šauksiuosi tavo vardo“ (Psalmynas 63, 4–5). Kitoje psalmėje jis sako: „Puolu kniūbsčias prie tavo šventyklos, dėkoju tavo šventajam vardui už tavo gerumą ir ištikimybę, nes išaukštinai virš visų savo vardą ir pažadą. Kai šaukiausi, tu mane išklausei ir suteikei man drąsos“ (Psalmynas 138, 2–3). Kažkam yra išsprūdusi tokia pastaba: „Dievas mielai apmokės tavo sąskaitą-faktūrą. Jis nieko prieš, jei tik sulauks deramos padėkos.“ Skirk laiko prisiminti ištikimąją Dievo meilę ir padėkoti už ją.

P.S. Kiti skaitiniai tema: santykiai ir santuoka.