Pykčio proveržiai

Kai žmogus nebesitvardo ir pratrūksta pykčiu, tyliai sau pagalvojame, kad jis galbūt „nušoko nuo proto“. Amerikiečiai tokiu atveju mėgsta sakyti „nuskrieti nuo koto“, turėdami omenyje plaktuko kotą ir galvutę, kuri, jei yra atsipalaidavusi, užsimojus nuskrieja tolyn. Kas būna, kai taip nutinka?

1) Plaktukas būna nebetinkamas naudoti. Žinia, kurią neši, gali būti be galo svarbi, bet ar ji duos laukiamų rezultatų, priklausys nuo to, kaip ją pateiksi.

2) Plaktuko galvutė pridaro žalos. Skriedama nuo koto plaktuko galvutė gali ką nors sudaužyti ar sužeisti. Žodžiai, ištarti su pykčiu, žeidžia, ir tos žaizdos neretai lydi visą gyvenimą. Jokūbas rašo: „Žinokite, mano mylimi broliai: kiekvienas žmogus tebūna greitas klausytis, bet lėtas kalbėti, lėtas pykti. Žmogaus rūstybė nedaro Dievo teisumo [Dievo teisumas neišauga iš žmogaus įniršio]“ (Jokūbo 1, 19-20, papildyta MSG).

3) Tiek plaktuko, tiek padarytos žalos taisymas gali ilgokai užtrukti. O būna ir tokių atvejų, kai jau nieko nebepadarysi.

Kol neapėmė pyktis, kuris grėsmingai kėsinasi išsiveržti, derėtų apmąstyti keletą Šventojo Rašto eilučių: „Kas ūmus, tas kvailai pasielgia...“ (Patarlių 14, 17). „Susilaikyk nuo įniršio, atsisakyk pykčio, neapmaudauk, nes tai tik į pikta veda“ (Psalmynas 37, 8). „Sumanus žmogus negreitas pykti, o atleisti įžeidimą jam garbė“ (Patarlių 19, 11). „Neskubėk supykti, nes pyktis glaudžiasi prie kvailojo krūtinės“ (Mokytojo 7, 9). Todėl stenkis susivaldyti ir nepratrūkti pykčiu, nes tai gali turėti pragaištingų pasekmių.

Klausimai apmąstymui ir pritaikymui:

1. Kada paskutinį kartą pratrūkai pykčiu? Kaip tai paveikė tave ar kitus aplinkinius?
2. Kaip manai, ką galėtum daryti kitaip, kad kitą kartą išvengtum pykčio protrūkio?
3. Pabandyk atpažinti situacijas, kurios tave lengvai suerzina. Kaip galėtum iš anksto pasiruošti jas priimti ramiau?
4. Kitą kartą, kai pajusi kylantį pyktį, pabandyk sustoti, giliai įkvėpti ir pasimelsti prašydamas ramybės. Kaip galėtum tai praktikuoti kasdien?

Baigiamoji mintis

Gyvenimas kartais duoda mums situacijas, kai jau atrodo, kad „nuvažiuosim nuo bėgių“. Bet prieš nusviesdamas „plaktuko galvutę“ prisimink – tikrai tu nenori būti tas, kuris pataikė ne ten ir viską sulaužė. Kartais užtenka kelių gilių įkvėpimų ar trumpos maldos, kad sustotum prieš pratrūkdamas. Štai tokia apibendrinanti mintis: tavo ramybė – geriausias įrankis, nepamesk jos!