Rami dvasinė būsena

Žodis „susirūpinimas“ graikų kalboje turi reikšmę „padalyti protą“. Susirūpinimas mus tarsi perskelia pusiau: užuot mąstę apie Dievo pažadus, pradedame vis daugiau dėmesio kreipti į savo problemas. Susirūpinimas – lyg supamasis krėslas: mes judame, bet iš tikrųjų niekur nenusigauname. Susirūpinimas nepalengvina rytojaus bėdų, o tik apiplėšia mus išsiurbdamas šiandienos jėgas. O jas geriau pataupyti! Kaip liautis nerimauti? Biblija pateikia dviejų dalių atsakymą: yra Dievo dalis ir mūsų dalis. Mes turime melstis ir išlikti dėkingi. Biblijoje skaitome: „Nieku per daug nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui“ (Filipiečiams 4, 6). Norint mažiau rūpintis, derėtų daugiau melstis ir nepamiršti išreikšti dėkingumo. Pasitikėdamas ženk prie Dievo su kitu prašymu, jeigu jau padėkojai už prieš tai išpildytąjį. O koks Dievo vaidmuo? Skaitome: „Ir Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą, sergės jūsų širdis ir mintis [leis mintims ir širdžiai ilsėtis, kol pasitikėsi] Kristuje Jėzuje“ (Filipiečiams 4, 7; papildyta TLB). Ši eilutė pabrėžia, kad įmanoma patirti Dievo ramybę. Įsivaizduok ramią dvasinę būseną, kuri būdinga Dievui. Manai, Jį kamuoja nerimas? Ar kad Jis be paliovos grąžo rankas ir prašo angelų suveikti vaistų? Dievui tavo problema nėra sunkesnė nei drambliui šakelė. Jis džiaugiasi tobula ramybe, nes turi tobulą galią ir savo ramybės siūlo tau. Jei atliksi savo dalį (melsiesi ir dėkosi), tavo dvasinė būsena bus persmelkta ramybės.

P.S. Galbūt jus sudomins: malda.