Ramus laikas su Dievu: išmok būti vienumoje su Viešpačiu

Norint aiškiai girdėti Dievo balsą savo gyvenime, būtina atrasti ir paskirti laiko „pasimatymui“ su Dievu. Toks ramus laikas, kai tiesiog būni vienumoje su Viešpačiu, gali atrodyti kaip iš fantastikos srities šiame nesiliaujančio šurmulio ir išmaniųjų technologijų amžiuje, bet jis yra būtinas, jei nori daryti pažangą ir augti dvasiškai. Ar rimtai nusiteikei sekti Jėzaus pėdomis? Ką gi, apie Jį skaitome: „O jis traukdavosi į nuošalesnes vietas melstis“ (Luko 5, 16). „Atleidęs minią, jis užkopė nuošaliai į kalną melstis. Ir, atėjus vakarui, jis buvo ten vienas“ (Mato 14, 23). Ar kada susimąstei, kaip sukčius Jokūbas galėjo tapti „Izraeliu, Dievo skirtu kunigaikščiu“ (žr. Pradžios 32, 28)? Biblijoje skaitome: „Jokūbas pasiliko vienas. Tuomet kažkoks vyras (Viešpaties angelas) grūmėsi su juo iki pat aušros“ (Pradžios 32, 25). Didžiausios dvasinės pergalės iškovojamos mūšiuose, kuriuose tave paragina kovoti Dievas, kai lieki vienumoje su Juo. Kai šalia nieko nėra ir niekas nekliudo, Viešpats pakoreguoja ir suprantamiau, aiškiau parodo savo planus tavo gyvenimui. Jis nori, kad Jo įtaka tavo gyvenime būtų pati didžiausia. Taip pat ir rengdamas tave kokiai nors ypatingai užduočiai Viešpats nori, kad pabūtum vienumoje su Juo, atokiau nuo žmonių ir kasdienio gyvenimo šurmulio. Štai Išėjimo knygoje skaitome tokius Viešpaties žodžius: „Tik Mozė teprisiartina prie VIEŠPATIES. Bet kiti žmonės nesiartins nei kops su juo į kalną“ (Išėjimo 24, 2). Po to, kai Elijas visą naktį vienas praleido oloje, Dievas jam tarė: „Išeik laukan, – pašaukė jis, – ir stovėk ant kalno prieš VIEŠPATĮ, nes VIEŠPATS praeis“ (1 Karalių 19, 11). Danielius liko „vienas žiūrėti į šį didį regėjimą“ (Danieliaus 10, 8). Jeremijas apie save rašo: „Tavo rankos paliestas, vienišas sėdėjau...“ (Jeremijo 15, 17). Suprask, kuo vienatvė skiriasi nuo vienišumo. Pabuvęs vienumoje su Dievu įgausi naujų jėgų pakilti į aukštesnį lygį.